Liūdnas vaizdelis

Ar prisimenate, ką prieš 20 metų rašė ,,Tiesa“, ,,Komjaunimo tiesa“? Jaunajai kartai primenu, kad tai buvo didžiausi ir beveik vieninteliai to meto dienraščiai ir rašė jie beveik vienodai apie Komunistų partijos nuopelnus mūsų ekonomikai, kultūrai, mokslui, karvių pieningumui bei bulvių derliui. Tiesa ,,Tiesoje“ buvo vienintelė ir nediskutuotina, o,,Komjaunimo tiesa“ jai ugningai pritardavo. Skaitytojui rinktis nebuvo iš ko: du laikraščiai, o ir tie vairuojami vienos tvirtos partijos vairininkų, tad ir vadinami buvo partijos bei komjaunimo,,organais“. Žmonės skaitė, nes nebuvo ką daugiau skaityti, o tie, kurie neskaitė vistiek vieną iš ,,organų“ užsiprenumeruodavo, mat tai daryti įsakydavo įmonės vadovas ar partinės organizacijos sekretorius.

Šiandien galėtume pasidžiaugti, kad praėjo tie laikai ir perkam tuos leidinius, kurie mums patinka, kuriais tikime. Galėtume džiaugtis, kad demokratija įsitvirtino, jeigu ne… kelionė į Kėdainius. Į miestą, kurį jo meras V. Muntianas prieš savaitę „ Lietuvos ryte“ pavadino demokratijos lopšiu. Žiūrėk, net neįtarėm, iš kur ta demokratija Lietuvoje atsirado. Gi pasirodo iš Kėdainių! Taigi iš tiesų verta tame mieste atidžiau pasidairyti ir su ta ,,demokratija“ susipažinti.

Kėdainiai buvo toks miestas, kaip miestas, sovietiniais laikais turėjo savo laikraštį skambiu pavadinimu ,,Tarybinis kelias“ ir tuo keliu pergalingai žygiavo į šviesų komunizmo rytojų. Nei geriau, nei blogiau kaip kiti tokio dydžio rajonų centrai. Turėjo Kėdainiai ir vietinę televiziją, kurioje dirbo gal ne šalies žurnalistikos žvaigždės, bet vis dėlto profesionalai, kokių provincijoje ne tiek jau daug ir tegyvena.

Tūlas valdininkas iš savivaldybės gali sakyti, kad nėra ko vartoti būtojo laiko – demokratija čia tiesiog šėlsta, visa žiniasklaida Kėdainiuose tebeklesti, o laikraščių net atsirado daugiau. Tai bus tiesa, jei kalbėsime apie vietos laikraščių skaičių: buvo vienas,o dabar yra net trys. Kėdainių TV irgi dar teberodo savo programas. Kaip visi žinome, kiekybė toli gražu negarantuoja kokybės, o šiuo atveju dar ir laisvo žodžio. Iš tiesų Kėdainiuose kaip sovietų laikais – viena teisybė, ir nebandyk paprieštarauti: ne tik prarasi darbą, bet ir kito negausi iki gyvos galvos. Gal tik savaitraštis „ Mugė“ leidžia sau vieną kitą šmaikštesnę frazę dvaro šeimininkų adresu pasakyti. Beje, šis laikraštis pastaruoju metu jau įgavo drąsos ir belieka jiems palinkėti sėkmės ir nebūti ,,suvalgytiems“. Abu kiti laikraščiai sutartinai ir ,,demokratiškai“ gieda tą pačią giesmę. Kaip savo šeimininką gali kritikuoti laikraštis ,,Rinkos aikštė“, kurį įkūrė V. Uspaskich ir kuriam vadovauja dvaro freilina V. Surgautienė, buvusi kolūkio partinės organizacijos sekretorė, o vėliau V. Muntiano pavaduotoja. Ji jau anais laikais išmoko išpažinti tik vieną – savo ponų tiesą. O ,, Kėdainių garsas?? Čia vadovauja I. Marijošienė, padariusi neįtikėtiną šuolį ir staiga iš sekretorės tapusi leidinio redaktore. Kėdainiškiai nujaučia, kad šio leidinio akcijas irgi kontroliuoja Dvaro šeimininkai, tik tai sunkiau įrodyti, nes dažnai šie ponai akcijas įsigyja ne savo, o savo tarnų vardu. Taigi ir klesti Kėdainiuose vienintelė – V. Uspaskich ir jo verslo projektų kūrėjo bei realizuotojo Kėdainių mero V. Muntiano tiesa, kurią, matyt, jie ir vadina vietinės demokratijos išraiška. Stebėtinas cinizmas! Jeigu kas nors iš Kėdainių žurnalistų padarytų klaidą ir pateiktų ,, ne tą“ informaciją, gali labai nesikankinti ir ramiai miegoti, nes spaustuvė, kuri irgi priklauso tam pačiam V. Uspaskich, tikrai nespausdins to, kas gali nepatikti šefui.

Vos pradėjęs verslą, V. Uspaskich panūdo turėti savo televiziją ir ji, kaip, beje, viskas Kėdainių mieste ( pastatai, didžiausi statybų bei remonto užsakymai, įmonės, žemės…) „stebuklingai“ atsirado jo rankose. Istorija tik nutyli, kiek už visus tuos turtus buvo sumokėta, kokie privatizavimo konkursai buvo ar nebuvo organizuojami ir skelbiami, kas, kada ir kaip disponavo informacija bei ja gudriai manipuliavo.

Kėdainiškiai sako, kad V. Uspaskich nupirko vieną TV siųstuvą ir to užteko, kad jis taptų vietinės TV šeimininku. Tais laikais V. Uspaskich teigė, kad televizijos jam reikia trumpam – tik išreklamuoti verslui, o vėliau jis tą TV numesiąs kaip vaikas atsibodusį žaislą. Bet taip neįvyko- ne toks kvailas Viktoras , kad televizijomis švaistytųsi. Pats labai greitai įsitikino, kokia tai puiki miestelėnų mulkinimo mašina, arba, kitaip tariant, tikras lopšys budrumui ir sveikam protui užliūliuoti! Na, jei V. Muntianas taip nori, tai tą lopšį pavadinkime demokratijos lopšiu, nes viskas, kas iš Kėdainių- ypatingai „demokratiška“: žiniasklaida, privatizavimai, V. Uspaskich „sugebėjimai´įsisavinti daugiamilijonines SAPARD lėšas ir „Jangilos“ mokesčių nemokėjimas, gatvės, kurioje gyvena V. Uspaskich šeima, eismo uždarymas ir t. t., ir t. t.

Na, bet grįžkime į tą vienos tiesos oazę ir pažvelkim į vietos TV, kurią įsigijo V. Uspaskich. Pirmiausia iš buvusios TV jis išgujo ten dirbusius žmones, kurie išmanė, kas yra vaizdo kamera, mikrofonas ir žinojo, kas su tais ,,įrankiais“ daroma. Netiko šie darbuotojai Kėdainių šeimininkui, nes mokėjo dirbti, o kas iš viso nepakenčiama – turėjo supratimą apie informacijos objektyvumą bei jos pateikimo būdus. Vietoj jų naujasis šeimininkas susirinko žmones ,,iš gatvės“ ir netgi ,,iš vestuvių“, kur tie grieždavo polkas bei valsus. Įdomiausia yra tai, kad televizijos šeimininkas yra V. Uspaskich, tačiau jos išlaikymui pinigų jis neduoda. Kėdainiškiai sako, kad ši privati televizija išsilaiko iš tų pinigų, kuriuos ,,už paslaugas“ moka Kėdainių savivaldybė. Šiuo atveju ,, paslaugos“ – tai skleidžiama informacija (o gal dezinformacija?).

Na tai ką gi dabar rodo Lietuvos „ demokratijos lopšio“ – Kėdainių TV ? Rodo, kaip puikiai ir be jokių priekaištų dirba savivaldybė, kaip Šeimininko V. Uspaskich dėka suklestėjo ir išgražėjo miestas. Mąstantys kėdainiškiai tik kraipo galvas ir netiki savo akimis bei ausimis. Jie juk žino, kad mieste sėkmingai dirba daug stambių, pelningų įmonių: ,,Lifosa“, ,,Vesiga“, ,,Kėdainių šiltnamiai“, Kėdainių cukrus“ ir kt., o kur dar bankai, prekybos centrai, siuvyklos… Šios stambios įmonės sąžiningai moka mokesčius ir taip praturtina miesto biudžetą. Vien iš ,, Lifosos“ miestas gauna kelis kartus didesnes finansines įplaukas nei ateina iš visų V. Uspaskich įmonių kartu sudėjus. Tai kas gi iš tikrųjų puošia ir tvarko Kėdainius?

Pažiūrėjus Kėdainių TV ir paskaičius vietos laikraščius tikrai atrodo, kad tvarko didysis geradėjas V. Uspaskich. Deja, tiesa yra visai kitokia. Svarbu paleisti dūmų uždangą – pavyzdžiui, kartą per metus kėdainiškiams dovanoti porciją ledų ir taip sukurti turtingo geradario iliuziją. Tvirtai už vadžių laikomi vietos laikraščiai tą iliuziją puoselėja, ją minko ir formuoja tol, kol galų gale daug kas ja patiki. Beje, laikraštį ,,Rinkos aikštė“, kaip ir anais sovietiniais laikais ,,Tiesą“, raginami užsiprenumeruoti beveik visi V. Uspaskich įmonių darbuotojai.

,,Liūdnas vaizdelis“, jeigu taip „demokratiškai“ netrukus bus tvarkoma ir visa Lietuva.