Kas mūsų laukia – grybai ar Grybauskaitė?
Jei būtų Vyriausioji rinkimų komisija numaniusi, kad tiek dailiosios lyties atstovių sieks prezidento posto, būtų privalėjusi pirmąjį rinkimų turą skelbti kovo aštuntąją.
Vis dėlto kadangi prezidento rinkimai yra ne koks soliariuminių misių šou, tai ir, preliminariais duomenimis, apklausose pirmaujančios lyties atstoves korektiškiau būtų vadinti ne dailiąja, o perspektyviąja arba didžiąja lytimi. Nes šįkart, akivaizdu, moterų vaidmuo bus jau nebe dekoracinis, o pagrindinis. Netgi herojinis. Galima sakyti, kad pagaliau išaušo tokia diena, kad rinkimai gali apsieiti visai be vyrų.
Nieko čia keisto – statistika ne pirmus metus skelbia, kad moterys mūsų šalyje faktiškai tapo stipriąja lytimi: ilgiau gyvena, vairuoja troleibusus, vadovauja kariuomenei, patruliuoja gatvėse, prižiūri laiptines, kad nelandžiotų pašaliniai ir narkomanai. Moterys niekuo nebenusileidžia vyrams net keliuose. Iki poros promilių ant drąsos “įkalusi” savivaldos politikos uosčiusi moteriškytė gali su trenksmais išversti kokio trąšų oligarcho tvorą ir tujas. Taigi nuo šiol vyriškosios lyties kelių gaidžiai privalo įsikalti į galvas, kad gatvėse atsirado rimtos konkurentės – kelių vištelės.
Tačiau šįkart susitelkime ties moteriškaisiais prezidento rinkimais. Dalios Grybauskaitės, sakysite, pristatinėti neverta. Ji jau apie save viską pasakė: ne lesbietė, ne kagėbistė, bet rinkimuose dalyvaus. Žinios, ar komisarė dalyvaus rinkimuose, užgniaužusi kvapą laukė visa Lietuva. Apie “orientacijas” ir sąsajas su sovietinėmis specialiosiomis tarnybomis galėjo nieko nesakyti. Nes tai rūpi tik grupelei marginalų ir keliems žurnalistams. Rinkėjams reikia Geležinės Ledi Grybauskaitės, o ne jos praeities ar buduarinių paskalų. Juo labiau kad šiais laikais visokie prisipažinimai ir priesaikos nieko nereiškia. Gali sakyti ką nori – kad nesi lesbietė, kad nesi kupranugarė – vis vien niekas netikrins. Net jei ir mėtytųsi kokiame nors archyve dokumentai, vargu ar kas juos atrastų. O jei ir atrastų, gerai pasvarstytų, ar yra prasmė viešinti, – vis vien prieš rinkėjų valią nepapūsi. O rinkėjus akivaizdžiai apėmusi komisaromanija.
Ne pirmą kartą prie prezidento rinkimų starto linijos stoja Gintarinė Ledi Kazimira Danutė Prunskienė, kitaip dar vadinama Kunigaikštiene Utiugova arba Šatrija. Daug apie ją kalbėta ir rašyta, daugel apkalbų sklando apie jos bylas – kažkas neva žino, kur tie intrigas keliantys popieriai dulka. Bet niekas neviešina. Nes nėra prasmės. O galbūt – iš gailesčio. Tiek moteriškė plušėjo žemės ūkio labui, o atėjus senatvei pienburniai valstiečiai liaudininkai nori išgrūsti veteranę į Briuselį. Belieka užjausti mūsų politinio jovalo legendą – pernykščiai rinkimai į Seimą pralaimėti beviltiškai. Šiųmetėse varžytuvėse irgi – jokių prošvaisčių įsiropšti į antrąjį turą. O juk prieš penketą metų prezidente netapo tik todėl, kad buvo moteris. Kaip viskas per penketą metų Lietuvoje pasikeitė – dabar moteriškumas visai nebetrukdo, gal netgi tapo pranašumu. Likimo ironija.
Socialdemokratų stovykloje taip pat daugiausia kozirių per rinkimus turėtų moteris – Vilija Blinkevičiūtė. Tik kad jos kortos labai atviros. Tiksliau net ne kortos, o banknotai. Visas Blinkevičiūtės politinis kapitalas susikrautas ne lošiant politinius žaidimus, o publikai dalijant pašalpas ir pensijas. Kadangi šiuo metu banknotus tautai dalija nebe ji, tai ir šansai menki. Menki, bet didesni už Kirkilo. O už Brazausko? Gal ir ne. Tačiau Brazauskui dalyvauti moteriškuose rinkimuose turėtų būti sarmata. Geriau tada tegu užleidžia žmonai Kristinai. Sakysite, niekas nepatikės, kad Kristina gali ką nors nuveikti rinkimuose? O kas kadaise galėjo patikėti, kad ta pati Kristina, dirbdama bufetininke, iš arbatpinigių susitaupys tiek, kad nusipirks “Draugystės” viešbutį?
Konservatorių stovykloje pirmoji pasisiūlė Laima Andrikienė. Gal ir neužimtų paskutinės vietos, bet šiaip tai, tiesą pasakius, kas tą Andrikienę žino? Ką ji yra nuveikusi? Kadaise įvedė “Europos laiką”, kuris šnekamojoje kalboje buvo vadinamas “Andrikienės laiku”, bet tas laikas seniai praėjo. Gražiausias Vytauto Landsbergio laikas irgi, atrodo, praėjo. Kadangi Andrikienės niekas nežino, o Landsbergio daug kas nemėgsta (nes visame Rytų pusrutulyje sugriovė kolūkius ir sotųjį komunizmą su žmogiškuoju veidu), šansai užimti trečią vietą apylygiai, todėl harmoningiau būtų, kad profesorius užleistų vietą moteriai. Tiesa, ji jau nebenori, bet dar ne viskas prarasta – moterys greitos persigalvoti.
Galėtų ir Arūnas Valinskas susiprotėti ir vietoj savęs į prezidento rinkimus deleguoti žmoną Ingridą. Ji irgi dideliais reitingais šiuo metu gal ir nepasižymi, užtat turi iškirptę. O tai jau šiokia tokia vertybė. Netgi argumentas. Dalis rinkėjų tai palaikytų neginčijamu pranašumu. Dar ir balsą Valinskienė turi reprezentacinį, be to, ir aukštesnė už visą kvorumą. O apie Valinską šiuo metu nieko pozityvaus neišeina pasakyti. Ką turėjo, tą išbarstė per žiemą.
Vis dėlto daugiausia rezervų turi lėtinis kandidatas į prezidentus Algirdas Pilvelis. Vienur internete rašo, kad dainininkė Aistė Pilvelytė yra jo dukra, kitur – kad ne. Svarbiausia, kad pavardės sutampa. Galėtų Pilvelis susiprotėti ir paremti giminaitę ar bendrapavardę, nes jei žmonės taip aktyviai ruošiasi balsuoti ne už kokį “grybą”, o už Grybauskaitę, tai, analogiškai mąstant, rinkėjai kur kas aktyviau balsuotų už Pilvelytę negu už Pilvelį. Nes tokios mados. Be to, gegužė yra “eurovizijų” mėnuo. O ir dalis rinkėjų, kaip rodo praktika, grybus renka ne tik rudenį.
