Jeigu Seimas durnių laivas, tai Arūnas Valinskas jo kapitonas
Prisipažinsiu, – niekada nesitikėjau kad teks rašyti tokio pobūdžio įrašą. Man visada patiko pagrindinis atstovaujamosios demokratijos principas – mes, piliečiai, sumetame mažus lapelius į urnas ir ramiausiai sau gyvename, nes mūsų atstovai ten, valdžioje, viskuo pasirūpins. Žinoma nereikia užmiršti išsirinkti žmones, kurių deklaruojamos vertybės labiausiai sutampa su mūsų vertybėmis ir interesais, o tam reikia perskaityti daug laikraščių, peržiūrėti daug analitinių laidų (jeigu vis dar tikėsime žiniasklaidos nešališkumu) ir visaip kitaip domėtis politika. Visa tai būtina padaryti prieš rinkimus, nes po rinkimų…
Po rinkimų anksčiau ar vėliau išvysime įvairaus plauko žmonių mitingus, su visą amžinybę nesikeičiančiais „gėdinančiais“ šūkiais: „Gėda, gėda!“ arba „vagys, vagys!“. Ir kas čia naujo? Ogi nieko, nes kiekviena valdžia yra savaip bloga ir korumpuota, bet tai, kas įvyko kelios dienos po rinkimų, privertė mane giliai susimąstyti. Tiesa pasakius jau pirmojo turo Seimo rinkimų naktis ir mįslingi A.Kubiliaus numykimai apie galimas koalicijas (su kuo TS-KD mato bendrą darbą Seime ir su kuo ne), nuteikė ne itin gerai. Buvau beveik ramus, kad paskutinė pagarbos verta partija Lietuvoje tikrai neis į koaliciją su Paksu, tačiau vis didėjantys skaičiukai prie Valinsko partijos grafos kėlė nervingą juoką – „Na nejaugi konservai eis su tuo kvaileliu?“. Žodžiai, kuriuos ištarė Vytautas Bruveris tą lemtingą rinkimų naktį per LTV, taip įstrigo man į galvą, kad atrodo jau niekada iš jos neišeis. Vertindamas galimas koalicijas tada jis sakė: „Aišku negalima atmesti koalicijos tarp konsevatorių ir Valinsko partijos, tačiau tai jau būtų Lietuvos politikos galas“.
Nuoširdžiai savęs paklauskite, ar kada nors gyvenime galvojote, kad sulauksite tokios dienos, kai Andrius Kubilius apie Arūną Valinską kalbės kaip apie dorą ir protingą žmogų, siekiantį kilnių tikslų? Aš tai tikrai negalvojau. Ne todėl, kad šitas pupų dėdė toks nebūtų, o todėl, kad tai suknistas Valinskas! Po galais, nejaugi čia man vienam toks jausmas kvailas, kai matau politikus ir šoumenus kalbančius kaip išspręsti ekonominę krizę? Norisi trenkt Kubiliui per jo plikę ir sušukt: „Atsibusk! Čia tau ne auksiniai svogūnai, kur reikia pasimeilint tam plikiui, kad gautum reklamos“, Nėra ką slėpti – niekada nemėgau Valinsko, jo lėkštų bajerių apie aną galą, jo draugelių, kurie neturi jokio talento, bet vistiek sugeba išvilioti paskutinius bobučių pinigus (ne todėl, kad jiems pavydėčiau tokio talento, bet todėl, kad tai amoralu), tačiau kol jie trynėsi pramogų versle, viskas buvo lyg ir gerai (na nebuvo gerai, bet bent nebuvo labai blogai) iki tol, kol šoumenai nusprendė Lietuvą prikelti ir eiti į politiką.
1. Neseniai savo akimis mačiau lankstinuką, raginantį nenusirašinėti universitete per egzaminus. Jis buvo išpuoštas šūkiais: „Ar norėtum, kad tave operuotų universitete nusirašinėjęs chirurgas“ ir t.t.
2. Berods socialdemokratai kilus studentų streikui dėl aukštųjų mokyklų finansavimo atšovė, kad pinigų nėra ir net jeigu jų būtų, studentai išlaikę egzaminus ir be akademinių skolų studijuojantys toliau, turėtų mokėti už mokslą, nes kitokiu atveju bet koks dundukas be akademinių skolų būtų laikomas pažangiu studentu, o užbaigęs universitetą ir pradėjęs dirbti, neturėtų reikiamos kompetencijos ir dėl to kentėtų visa visuomenė (pvz. jei toks žmogus dirbtų policininku, daktaru arba kokiu teisininku).
3. 186 629 Lietuvos žmonių mano, kad valstybę geriausiai patikėti šoumenams.
Mielieji, tai kas Lietuvai atneš daugiau žalos?
Manęs tikrai nenustebino tie beveik 200 tūkstančių žmonių, raštiškai patvirtinusių savo nevisprotystę, daug labiau nustebino vienas žmogus, – Vytautas Landsbergis. Pamenate skandalingai išgarsėjusią šmeižikišką Vytauto Petkevičiaus knygą „Durnių laivas“, kuri profesoriui sukėlė ligą? Matyt neprisimenate, nes pats Landsbergis neprisimena (kuo susijęs Valinskas, jo partija ir „Durnių laivas“, – nuotrauka apačioje). Laikas pamiršti tiesioginius ir netiesioginius įžeidimus.
Durnių laivas bures pakėlė vakar. Sėkmės visai parsidavėliškai įgulai ir laivo kapitonui, durniausiam žmogui iš durniausių – Arūnui Valinskui. Gero vėjo. Vėjo! Vėjo! Vėjo!