Istorinį mitingą drabstė purvais
2007-08-23 Šiandien sukanka 20 metų, kai Lietuvoje pirmą kartą viešai buvo pasmerktas slaptas Stalino ir Hitlerio sandėris, pusei amžiaus palaidojęs Lietuvos nepriklausomybę.
Nors tuomet 1987-ųjų rugpjūtį Sovietų sąjungoje įsibėgėjo “perestroika”, buvo deklaruojamas viešumas ir demokratizavimas, tačiau realiame gyvenime viskas buvo kaip ir anksčiau. Už drąsų žodį grėsė saugumiečių smūgiai, atleidimas iš darbo ar išmetimas iš universiteto bei maišymas su žemėmis žiniasklaidoje. Tų triuškinančių rašinių ir laidų leksika niekuo nesiskyrė nuo Stalino laikų grūmojimų.
“Tiesos” pagalba
Uolūs partinių leidinių žurnalistai kartais persistengdavo ir nesąmoningai padėdavo disidentams.
1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingo organizatoriams savotiškai padėjo komunistų partijos, LTSR Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų tarybos organas “Tiesa”.
Seimo narys, disidentas, vienas šio istorinio mitingo organizatorių Vytautas Bogušis sakė, kad 1987-ųjų rugpjūčio 19-ąją “Tiesa” spausdino šmeižiantį Antaną Terlecką ir kitus Lietuvos disidentus straipsnį.
“Tačiau šiame straipsnyje buvo ir informacija, kad rugpjūčio 23-iąją organizuojama demonstracija stalinizmo aukoms pagerbti. Lietuvos žmonės, kurie nesiklausė užsienio radijo, iš niekur kitur negalėjo sužinoti apie rengiamą akciją”, – juokėsi V.Bogušis.
Nežinojo, bet smerkė
Įdomu, kad “Tarybinė Klaipėda” iki mitingo ir beveik dvi savaites po jo tylėjo, lyg nieko nebuvo įvykę.
1987-ųjų rugsėjo 5-ąją sugriaudėjo “liaudies” balsas ir Klaipėdos laikraštyje.
Štai labai būdinga ištrauka iš vieno pensininko laiško redakcijai. Būdinga todėl, kad žmogus smerkia reiškinį, apie kurį nieko nežino ir žinoti nenori. Jis tiesiog “jautė pareigą” triuškinti tarybų valdžios priešus.
“Per televizorių pamačiau ir išgirdau, kad Vilniuje, Rygoje ir Taline įvyko kažkokie susirinkimai – kažkas nori prieškarinių laikų, kažkam nepatinka Tarybų valdžia. Kas tie kažkokie – nežinau ir žinoti nenoriu, bet dėl Tarybų valdžios turiu pasakyti štai ką – ji padarė mane tikru žmogumi, ji davė viską”.
“Perestroikos” laikais žiniasklaida dirbo senais partiniais metodais. Skaitytojams ir žiūrovams buvo pateikiama agresyvi propaganda, triuškinanti reiškinius, apie kuriuos buvo galima sužinoti tik iš draudžiamo klausytis užsienio radijo.
Istorinio mitingo organizatoriai per Amerikos lietuvius pasiekė, kad JAV kongresmenai kreiptųsi į TSKP generalinį sekretorių Michailą Gorbačiovą dėl mitingo. Kongresmenai prašė, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės – nebūtų trukdoma rengti taikią demonstraciją Vilniuje.
Aišku, tarybiniai piliečiai kongresmenų laiško nepamatė, tačiau “Literatūroje ir mene” perskaitė pasmerkimą, kurį pasirašė dalis LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų.
Kiršino su savais
Komunistų partija ir KGB “perestroikos” laikais stengėsi, kad disidentus pasmerktų jų aplinkos žmonės. Tuo meto spaudoje būdinga, kad bažnyčios žmones: kunigus, zakristijonus, vargonininkus puolė davatkėlės, kurios esą mylėjo Dievą ir tarybų valdžią.
“Tarybinėje Klaipėdoje” 1987-ųjų rugsėjo 6-ąją buvo užsipultas Kretingos rajono Mikoliškių bažnyčios vargonininkas Alfonsas Bumbulis. Jis istoriniame mitinge dirigavo giedantiems Lietuvos himną ir dainuojantiems partizanų dainas.
“Teisybę kalbėjo Mikoliškių ir Gargždų davatkėlės. Nepatiko joms Jūsų užmačia giedoti buržuazinės Lietuvos himną bažnyčioje. Bene repetavote prieš “debiutą” respublikinėje “scenoje” – rugpjūčio 23-iosios šurmulį Vilniuje? Tiek metų šlovinęs dievą šventomis giesmėmis, šiandien randate ir už jas gražesnių, kaip girdėti. Negana to. Drauge su visais laikinai pritykusiais užsieniuose ir čia, gimtuosiuose namuose, nacionalistais atkutote, padvelkus persitvarkymo, demokratijos vėjams. Drumstame vandenyje lengviau… prasideda liaudies išmintis, bet, Alfonsai Bumbuli, Jūsų “vandenys” nedideli ir seklūs”.
Radikalūs šūkiai
Tuometinė žiniasklaida stengėsi įrodyti, kad mitinge dalyvavo pusšimtis ekstremistų ir apie 300 žioplių, kurių dauguma buvo pro šalį ėję futbolo sirgaliai.
Pasak V.Bogušio, žmonės į mitingą ėjo sąmoningai. Daugiausiai – tikintieji, susirinkę po Mišių iš aplinkinių bažnyčių.
“Tiksliai pasakyti, kiek jų buvo, sunku, nes vieni ateidavo, kiti išeidavo. Mitingas tęsėsi nuo 12 iki 16 valandos. Manau, kad iš viso dalyvavo apie 3000 žmonių”, – tvirtino jis.
Anot Seimo nario, mitinge skambėjo radikalūs reikalavimai: “Laisvę Lietuvai”, “Šalin okupacinę kariuomenę”, “Mes pasmerkti slaptųjų protokolų dėka”. Buvo reikalaujama, kad slaptieji protokolai būtų viešai pasmerkti ir anuliuoti nuo pasirašymo dienų.
