Triukšmas pjudo kaimynus
| |

Triukšmas pjudo kaimynus

Griaunamų būsto sienų triukšmas varo iš proto kaimynus. Specialistai pataria nerizikuoti – rekonstruojant butą laikytis visų teisės aktuose numatytų procedūrų. Griežtas Statybos įstatymas neleidžia įteisinti nelegalių darbų. Už įstatymo pažeidimą gresia ne tik bauda, bet ir išlaidos atstatymo darbams. Mažiau konfliktų su kaimynais kyla, jei remontuojamo buto šeimininkai juos iš anksto įspėja. Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytojo Rimanto Giedraičio, teisės aktai skirsto parą į tris laikotarpius, kuriems numatytas maksimalus triukšmo lygis. Nuo 8 val. iki 18 val. triukšmo lygis daugiabučiuose namuose gali būti iki 55 decibelų. Nuo 18 iki 22 val. – iki 50 decibelų. Nuo 22 iki 6 val. – iki 45 decibelų. Anot R. Giedraičio, gręžiant sieną, kyla 70 decibelų triukšmas. Todėl reikia iš anksto tai aptarti su kaimynais. „Negalima žmonėms uždrausti gerinti būsto, tačiau statybininkams trūksta darbo kultūros. Jie neatsiprašo kaimynų, atėjusių išsiaiškinti dėl triukšmo, net juos įžeidžia”, – sakė gydytojas. Pasak jo, rimtos įmonės prieš pradėdamos darbą laiptinėse pakabina skelbimus, kad bute vyks remontas. Atsiprašo gyventojų už būsimus nepatogumus. Informuoja, kiek tęsis darbai. Norint rekonstruoti butą griaunant laikančiąsias sienas, reikia gauti leidimus, kaip ir naujai statybai. Pasak savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėja Lilijos Misiulienės, pirmiausia savivaldybė turi gauti prašymą, kad norima rekonstruoti butą.

| | |

Istorinį mitingą drabstė purvais

Uolūs partinių leidinių žurnalistai kartais persistengdavo ir nesąmoningai padėdavo disidentams. 1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingo organizatoriams savotiškai padėjo komunistų partijos, LTSR Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų tarybos organas “Tiesa”. Seimo narys, disidentas, vienas šio istorinio mitingo organizatorių Vytautas Bogušis sakė, kad 1987-ųjų rugpjūčio 19-ąją “Tiesa” spausdino šmeižiantį Antaną Terlecką ir kitus Lietuvos disidentus straipsnį. “Tačiau šiame straipsnyje buvo ir informacija, kad rugpjūčio 23-iąją organizuojama demonstracija stalinizmo aukoms pagerbti. Lietuvos žmonės, kurie nesiklausė užsienio radijo, iš niekur kitur negalėjo sužinoti apie rengiamą akciją”, – juokėsi V.Bogušis. Įdomu, kad “Tarybinė Klaipėda” iki mitingo ir beveik dvi savaites po jo tylėjo, lyg nieko nebuvo įvykę. 1987-ųjų rugsėjo 5-ąją sugriaudėjo “liaudies” balsas ir Klaipėdos laikraštyje. Štai labai būdinga ištrauka iš vieno pensininko laiško redakcijai. Būdinga todėl, kad žmogus smerkia reiškinį, apie kurį nieko nežino ir žinoti nenori. Jis tiesiog “jautė pareigą” triuškinti tarybų valdžios priešus. “Per televizorių pamačiau ir išgirdau, kad Vilniuje, Rygoje ir Taline įvyko kažkokie susirinkimai – kažkas nori prieškarinių laikų, kažkam nepatinka Tarybų valdžia. Kas tie kažkokie – nežinau ir žinoti nenoriu, bet dėl Tarybų valdžios turiu pasakyti štai ką – ji padarė mane tikru žmogumi, ji davė viską”.