HK21E

Juostinio maitinimo kulkosvaidžiai suvaidino svarbią rolę beveik visuose stambesniuose karuose, pradedant “karu pabaigti visiems karams” – Pirmuoju Pasauliniu. Atviruose Prancūzijos laukuose, “niekieno žemėje”, nuo kulkosvaidžių priklausydavo mūšių eiga ir jie visada būdavo pagrindiniai puolančiosios pusės atakos objektai priešo gynybinėse linijose. Nepertraukiama, pilno šautuvinio kalibro (pvz 7,62×51 NATO) ugnies niokojanti jėga prieš puolančias pėstininkų pajėgas yra vis dar tokia pat mirtina kaip ir tada, nors ir esant daugybei dabartinių išradimų bei asmeninių ginklų ir apsaugų patobulinimų. Antrasis Pasaulinis karas įrodė, kad juostinio maitinimo kulkosvaidis sėkmingai progresavo į “lengvąjį kulkosvaidį” kurį mūšio metu laisvai gali nešiotis vienas šaulys. Panaudojus oro aušinimą vietoj aušinimo vandeniu, lengvesnes bet stipresnes medžiagas ir dizainą, labiau supaprastintą dvikojų panaudojimą, diržus, dėžines apkabas ir būgnus, juostinio maitinimo kulkosvaidžiai tapo mobilesni, kartu neprarasdami savo pragaištingumo.

Bauginamasis WWI kulkosvaidžiu (Vickers, Maxim, Browning) efektas taip pat nepasikeitė. Pasaulio ginklų inžinieriai tiesiog sukūrė mažesnį, lengvesnį ginklą, kuris atininka visus juostinio maitinimo kulkosvaidžio parametrus ir dar turi kitų patobulinimų, palyginus su senaisiais gremėzdiškais pirmtakais.

Pasaulis labai greitai išmoko gerbti vokiškus MG34 ir MG42 už jų greitašaudiškumą ir praktiškai užtikrintą pataikymą, jei tik šaulys pamato taikinį taikikliuose. MG34 ir MG42 pripažįstami kaip pirmieji sėkmingiausi tikro “Bendrosios Paskirties Kulkosvaidžio” (GPMG – General Purpose Machine Gun) pavyzdžiai. Ginklai apibrėžiami kaip GPMG jei jie skirti vienam šauliui šaudyti nuo peties, puolamojo šaudymo pozicijoje ir gulint su dvikoju. Pritaisius prie trikojo, arba transporte, arba stacionariai, GPMG aptarnaujamas kelių žmonių komandos puikiai tinka vidutinio kulkosvaidžio vaidmeniui puolime.

WWI metu vokiečiai teikė pirmenybę greitašaudžiams kulkosvaidžiams dėl daugelio priežasčių, įskaitant ir kaulus stingdantį psichologinį efektą. Vokiečių inžinieriai manė, ir tai buvo patikrinta mūšio lauke, kad didesnis šaudymo tempas tiesiog “užpildytų” atakuojamą plotą kulkų kruša. Pavyzdžiui staiga apšaudžius priešišką būrį atvirame lauke, būtų didelė tikimybė, kad daug kas būtų pašautas dar prieš krentant ant žemės ir ieškant priedangos.

Bet kas matęs filmą “Gelbstint Eilinį Rajaną” (Saving Private Ryan) kur kas geriau įvertins tokio kulkosvaidžio kaip MG42 galimybes kompetentingose rankose. MG42 šaudydavęs 1200-1400 šūvių per minutę tempu buvo vadinamas “Hitlerio grandininiu pjūklu”, o jo garsas primindavo plėšiamo audeklo traškesį. Tas garsas ir slopinamosios ugnies panaudojimas tiek puolant, tiek ginantis, keldavo baimę ir savo metu, ir dabar yra gerbiamas tų, kurie mano kad MG42 yra vienas iš geriausių bendrosios paskirties juostinio maitinimo kulkosvaidžių. Tiesą pasakius, MG42 yra ir dabar naudojamas vokiečių armijoje MG3 (7,62×51 NATO) pavidale (taip pat ir Lietuvos kariuomenėje (vert. past.)). Savybės, nulemiančios ar dabartinis GPMG yra geras, tebėra tos pačios kaip ir tada. Lengvas ((<13 kg), nešiojamas, galintis nenutrūkstamai šaudyti be kitų žmonių pagalbos apart paties šaulio, greitai pakeičiamais vamzdžiais, su dvikoju ir buože puolamajam šaudymui. Apart šitų pagrindinių dalykų, visi kiti priedai, aksesuarai, veikimo principai, patikimumas ir našumas labai skiriasi tarpusavyje. Be abejonės, nors ir tinkamai neįvertintas, vienas geriausių GPMG pasaulyje yra Hecker & Koch gamybos 7,62x51 mm NATO kalibro HK21E. Daug kam HK21E yra vienas lanksčiausio pritaikymo kulkosvaidis pasaulyje, siūlantis vartotojui savybes ir galimybes, kurių neturi konkuruojantys modeliai. Dėl šių priežasčių viso pasaulio specialūs daliniai, suprantantys ir vertinantys HK21E unikalias galimybes pasirinko jį tiek klasikinio kulkosvaidžio vaidmeniui, tiek panaudojimui karyboj bei specialiose policijos pajėgose. HK21E (E nuo “Eksportinis”) iš ties yra lengvas, bendros paskirties 7,62x51 mm NATO kalibro kulkosvaidis. HK21E gali šaudyti nuo trikojo, dvikojo, ar peties. Juostinio maitinimo konfigūracijoj, kartu su 22 colių (~56 cm) vamzdžiu, dvikoju, neužtaisytas ginklas sveria šiek tiek virš 20 lbs. (10 kg) Su 17,7 colių (~45 cm) vamzdžiu HK21E sveria 19,4 lbs (~9,7 kg) ir 17,96 lbs (~8,98 kg) be dvikojo. Pirmasis HK21E variantas buvo praktiškai tas pats HK G3 automatas su juostinio šovinių padavimo mechanizmu. Senuosius HK21 ir vėlesnės modifikacijos HK21A1 jau tada pamėgo dabartiniai HK21E vartotojai, pavyzdžiui Tailando, Peru, Meksikos, Suomijos, Ekvadoro ir daugelio kitų šalių armijos. Netgi specialieji daliniai kaip JAV elitinis Delta Force naudojo HK21 bandant išlaisvinti amerikiečių belaisvius Irane per operaciją Erelio Nagas (Eagle Claw)1980 metais. Dabar daug Amerikos specialiųjų pajėgų, federalinių policijos pajėgų ir Energijos Departamento apsaugos naudoja HK21E.

Tačiau, senasis HK21 modelis turėjo tam tikrų problemų, kurias galima traktuoti kaip dar nebrandų, netobulą dizainą. Senasis 5,56x45 mm NATO kalibro HK23 prototipas pakeistu vamzdžiu, spyna ir šovinių padavimo sistema buvo pasiųstas JAV armijai kaip kandidatas XM262 SAW paskirčiai (SAW – squad assault weapon – puolamasis būrio ginklas) ir pasirodė gana prastai. Testavimų pabaigoje HK kulkosvaidį eksploataciniais parametrais nurungė FN MINIM, kuris po to buvo galutinai pasirinktas ir priskirtas armijai kaip M249. Amerikietiškų II klasės gamintojų “modifikuotų” HK21, pagamintų iš pusiau automatinių HK91 puolamųjų šautuvų, arba mažesniųjų HK21, pagamintų HK licencijuotose gamyklose, pasirodymas mažai tepadėjo kolektyviniam HK21 dizaino valdymui. Detalių lūžiai, amortizacijos problemos ir kitos senųjų HK21 ir HK23 modelių silpnos vietos lėmė nenutrūkstamą konstrukcijos tobulinimą per visą jų egzistavimo laiką, kol pagaliau atsirado dabartinis HK21E. Kad pailginti spynos eigą atatrankos metu, modelyje E uokso ilgis buvo pailgintas visu coliu (2,54 cm). Taip pat uokse buvo įtvirtinti papildomi strypai, kad užtikrinti papildomą jėgą ir tvirtumą. Spynos galva, ištraukėjas, guolinio užrakto laikiklis, spynos nešėjas, atatrankos spyruoklė, juostos padavimo mechanizmas, amortizatorius, vamzdis ir nuleistuko sistema buvo radikaliai perkurti ir pakeisti. Žodžiu senojo HK21 modelio konstrukcijoje ar veikime mažai kas liko nekeista. Per daugiau nei 40 HK21E gyvenimo metų, modulinės konstrukcijos dėka (kas yra būdinga visai HK ginklų šeimai), buvo išleista daugybė bazinio modelio variantų. Paprasčiausiai pakeitus vamzdį, maitinimo mechanizmą, ir spynos sistemą, HK21E kalibrą galima pakeisti į vieną iš trijų: 7,62x51 mm NATO; 5,56x45 mm NATO ir netgi rusiškam 7,62x39 mm kalibrui. Pastarasis variantas, vadinamasis HK22A1, niekada taip ir nebuvo išleistas. Šį kalibro keitimą vartotojas gali atlikti be jokių specialių įrankiu ir tik per kelias sekundes. Lauko sąlygomis pakanka vartotojo lygio kompetencijos kad pakeisti juostą dėžine apkaba arba būgnu. HK tai pat turėjo planų išleisti modifikaciją HK25, skirtą .50 BMG kalibrui (12,7 mm), tačiau ta reklama kažkada pasirodžiusiame HK kataloge irgi niekada netapo realybe. Tai kuom gi HK21E yra geresnis už kitus analogus? Na, tai nulemia ne koks nors vienas konkretus komponentas, o bendra jų visuma, jų tarpusavio derinys. HK21E šaudo uždara spyna, ir tai lemia aukštą taiklumo lygį, prilyginamą snaiperiniam šautuvui. Daugelis mano, kad kulkosvaidis, istoriškai pažiūrėjus, yra ginklas, skirtas padengti tam tikrą plotą slopinamąja ugnimi. HK21E šaudydamas 800 RPM (rounds per minute – šūviai per minutę) ciklu tą užduotį puikiai įvykdo. Maža to, jis gali būti panaudotas ten, kur kulkosvaidžiui niekada nebuvo planuota: pavyzdžiui Vokietijos pasienio pajėgos naudoja HK21E su dėžine apkaba, kuris dar vadinamas G8 ir yra aprūpintas 50 šovinių apkaba ir teleskopiniu taikikliu. G8 naudojamas prieš žemės transportą, lėktuvus, ir gyvąją jėgą ten, kur reikalingas labai didelis tikslumas. HK21E ir įvairūs jo variantai su dėžinėm apkabom yra naudojamas poromis su snaiperiniu šautuvu, arba netgi vietoj jo. Jo galimybės leidžia jį panaudoti pavienių gyvųjų taikinių naikinimui, tiksliam taikinio pažymėjimui kitiems ginklams, transporto ar įrangos neutralizavimui, ar bet kuriai kitai užduočiai, kur reikalingas tikslus .30 kalibro šovinio “įsodinimas”. Su HK21E tai padaryti nesudėtinga ir priešingai nei su įprastiniu, pilnai automatiniu kulkosvaidžiu, išvengiama beprasmio šovinių švaistymo ir nepageidaujamų objektų pažeidimo. Netgi šaudant standartiniais armijos šoviniais ir naudojantis įprastais taikikliais, HK21E praktiškai išlaiko <1 MOA tikslumą nepriklausomai nuo atstumo. Šaudant nuo dvikojo atsigulus, HK21E geba 100 metrų atstumu sušaudyti 3 šūvių grupes į 0,75 colio plotą. Toks taiklumas atveria vartotojui duris į tikslius pavienių šūvių pataikymus, nešvaistant brangios amunicijos. Taktinei situacijai pasikeitus ir esant reikalui, šauliui tereikia perjungti selektorių į pilnai automatinį režimą ir jis galės liete užlieti taikinius kulkų lietum. HK21E rankena abirankė, su 4 pozicijų selektorium (“saugu”, “pusiau automatinis”, “3 šūvių papliūpa”, “pilnai automatinis”). Selektoriaus režimai atvaizduoti HK būdingomis spalvotomis kulkų piktogramomis. Kaip ir MG42 ar MG3, HK21E turi greitą vamzdžio pakeitimo galimybę. Tai atliekama taip: Spyna atidaroma ir užfiksuojama, nykščiu paspaudžiamas vamzdžio atpalaidavimo svertas, vamzdis pasukamas 35 laipsnių kampu ir ištraukiamas drūtgaliu į priekį naudojantis tik viena ranka. Ši procedūrą atlikti nesunku netgi po 1000 šūvių kai vamzdis jau būna smarkiai įkaitęs, o kadangi vamzdžio rankena gerai izoliuota, tai nebelieka reikalo naudotis asbestine pirštine. Įdėjęs įkaitusį vamzdį į specialų izoliuotą atsarginio vamzdžio dėklą, kulkosvaidininko asistentas gali saugiai gabenti persimetęs jį per petį. Tokia konfigūracija leidžia kulkosvaidininkui pakeisti vamzdį viena ranka, nekeičiant gulimos šaudymo pozicijos ir nesieksponuojant priešiškai ugniai. Keičiant vamzdį nereikia keisti ir dujų sistemos, kaip pavyzdžiui M60 arba M240. Dujinės sistemos tiesiog nėra, o dvikojis ir kryptukas tvirtinami ne prie vamzdžio. Pakeitus vamzdį, prišaudymas išlieka tas pats, t.y. taiklumas nepakinta. O kadangi vamzdis neturi duju nuleidimo angos, nėra pažeidžiestas jo vientisumas. Tas, kas yra bandęs keisti įkaitusį M60 vamzdį gulimoj pozicijoj, kai ginklas ant dvikojo, gali paliudyti šios procedūros sudėtingumą. Pakelti ginklą nuo dvikojo, kad atpalaiduoti vamzdį, atkabinti vamzdžio sklendę, užsimauti apsauginę pirštinę, išimti įkaitusį vamzdį (ir nepaguldyti jo ant dėklo, nes prasilydys kiaurai), įdėti kitą vamzdį, sujungti dujų vožtuvą, pilnai įtvirtinti drūtgalį į uoksą ir taip laikyti kol užspausite vamzdžio sklendę. HK21E turi pagalbinį mechanizmą, kuris padeda tyliai užtaisyti, arba įstumti šovinį į kamerą neteisingai užtaisius. Uoksui teikiama 60000 šūvių garantija, o vamzdis, iššovus 40000 šovinių, taip pat nerodo jokių ryškių nusidėvėjimo žymių netgi papiktnaudžiavus ilgais, nepertraukiamais ugnies pliūpsniais. HK21E šaudymo tempas gali viršyti 1000 rpm – tai įrodytas faktas – nepaisant nuomonės kad tai neįmanoma esant tokiai spynos konstrukcijai kaip pas HK21E. Dėžinės apkabos talpina 100 7,62x51 NATO šovinių. Specialios šovinių juostos kilpos leidžia užtaisyti ginklą esant ir atvirai ir uždarai spynai. Staigiai trūktelėjus juostą už kilpos per tam tikrą padavimo mechanizmo reketą, ji yra pastatoma į reikiamą poziciją, o patraukus užtaisymo rankeną, į lizdą įstumiamas šovinys ir ginklas paruošiamas šaudymui. HK21E yra galimybė užtaisyti ginklo selektoriui esant “safe” padėtyje. Taip pat yra apsauga nuo “užsilaikiusio” šaudymo, kai ginklas tęsia šūvių ciklą net ir atpalaidavus nuleistuką. Tai kartais pasitaiko su M60. Kulkosvaidis šaudo uždara spyna, veikdamas uždelstos atatrankos principu. Naudojama klasikinė HK guolinė spyna, kuri ir užlaiko atidarymą. Šovinio lizdas turi tam tikrus griovelius, ir tūtelė iš esmės pati išstumia save iš lizdo, užtikrindama teisingą ištraukimą ir išmetimą netgi nepalankiomis aplinkos sąlygomis. Daugumoje kulkosvaidžių su dujų nuvedimo sistema, tuščią tūtelę ištraukia spyną, kurią stumia atgal dujinė sistema. Sutrikus ištraukėjo arba jo spyruoklės veikimui, tuščia tūtelė gali likti lizde, užtikrindama ginklo užstrigimą. Kaip jau minėta, HK21E dujų sistemos paprasčiausiai nėra. Taikikliai yra įprastinio HK stiliaus, kaip ir pas daugumą ilgųjų HK ginklų. Kryptukas yra su apvadu kuris tarnauja kaip apsauga ir kartu padeda instinktyviai suvesti kryptuką ir taikiklį į vieną tiesę su taikiniu. Taikiklis plyšinis, reguliuojamas trims distancijoms, kurių ilgiausia yra 1200 metrų. Apart šio reguliavimo, galimas tikslus reguliavimas prišaudant, tikslinamas paprastu kryžminiu atsuktuvu. Heckler & Koch yra rengęs daug viešų HK21E galimybių demonstravimų. Būdavo šaudoma 500 ir net 1000 šovinių nenutrūkstamomis serijomis, parodant patikimumą. Šio šaudymo metu, kulkosvaidis buvo maitinamas 32 pėdų (~9,5 m) 25 svarų (~12,5 kg) 500 šovinių juosta, kurią be pašalinės pagalbos traukdavo pati ginklo šovinių padavimo sistema. Iškart po to būdavo nuimamas vamzdis, kurį šaulys saugiai laikydavo plika ranka. Vamzdis, įkaitęs taip, kad lengvai galima būtų prisidegti cigaretę, būdavo merkiamas į vandenį, atvėsinamas ir vėl instaliuojamas į kulkosvaidį. Tuomet, pusiau automatiniu režimu šaudoma į 3 colių skersmens taikinius, esančius už 300 metrų. Taip pat įvairių kalibrų, apkabų ir skirtingo ilgio vamzdžių konversijos demonstravimas. Kaip šaudoma HK21E? Ginklas užtaisomas įjungus apsaugą ir atidarius spyną. Šovinių juosta uždedama ant padavimo mechanizmo, atvirąją jungčių puse į viršų, kadangi HK21E spynos eigos kelias įtaisytas virš padavimo mechanizmo (priešingai nei M60). Tuomet uždaromas padavimo dangtis ir juosta įsitvirtina. Padavimo mechanizmas tuomet pasukamas į viršų ir įtvirtinamas uokse. Kita vertus, jeigu juosta turi kilpas, tai ji gali būti tiesiog pratraukta per padavimo mechanizmą ir užtaisoma. HK21E naudoja standartinę 7,62x51 NATO amuniciją amerikietiškose M13, arba vokiškose DM6 skaidančiose jungtyse. Jis taip pat suderinamas su specialios paskirties amunicija: didelio tikslumo (match), šarvamuše, matoma ir infraraudonąja trasuojančia amunicija. Taigi, juostai atsidūrus ten kur reikia, užtaisymo svertas atpalaiduojamas stumtelėjus jį laisvąja ranka ir pirmasis šovinys patenka į lizdą. Naudojimasis HK21E taikikliais ir šaudymo valdymo sistema yra visiškai analogiškas kitiems HK ginklams. Tai labai palengvina adaptaciją prie ginklo, tuo pačiu ir naujo šaulio treniravimo laiką, kadangi kas tai bebūtų – HK pistoletas-kulkosvaidis, ar automatas, ar snaiperinis šautuvas, ar kulkosvaidis – visų jų rankenėlės ir taikikliai yra vienodi. Nuleistuko pasipriešinimas – nuo 7 iki 11 svarų. Nuleistuko mechanizmas sukurtas taip, kad neiššautų neteisingai elgiantis su ginklu, arba šiam nukritus iš poros metrų aukščio. Tai galioja ir esant išjungtai apsaugai. Atatranka apibūdinama kaip švelni, netgi mažesnė nei HK automatų ar šautuvų, iš esmės dėl ginklo svorio, o taip pat dėl atatrankos spyruoklės, įtaisytos buožėje. 3 šūvių papliūpos režime salvė iššaunama pakankamai greitai, kad vaizdas taikliuose nepakistų. Priešingai M16A2, HK21E nėra “atminties” papliūpos mechanizme, todėl paspaudus ir palaikius nuleistuką, ginklas visada iššaus 3 šūvius, nepaisant kiek šūvių buvo iššauta per praėjusią salvę. Šaudant pilnai automatiniam režime nuo dvikojo, efektyviausi yra 6-9 šūvių pliūpsniai. Čia, kaip ir dauguma atvejų, kai kulkosvaidis šaudo ant žemės nuo dvikojo, po keleto šūvių šaulio taikymosi liniją užstoja dūmai ir dulkės. Tada ir pasitarnauja kulkosvaidininko asistento akys, padedančios jam nukreipti šviną reikiama linkme. Kiekvienas ginklas turi tik jam būdingas savybes. Pavyzdžiui vizualiai HK21E nesunku atskirti iš tuščių tūtelių fontano, trykštančio jam bešaudant. Dėl atatrankinio spynos veikimo principo, tūtelės išmetamos labai “energingai” – jos lekia maždaug 7,5 metro. Šaudant pavyzdžiui iš sraigtasparnio, yra naudojami specialūs maišeliai į kuriuos lekia tuščios tūtos, kadangi nesunku įsivaizduoti kuom baigtųsi sraigtasparnio skrydis, tokiam žalvario “fontanui” patekus tarp rotoriaus arba turbinos menčių… Šaudant nuo trikojo, belieka tik sulyginti taikymosi liniją per taikiklius ir spausti nuleistuką. Unikalūs amortizatoriai pašalina didžiąją vibracijos dalį ir padidina pataikymo galimybę. Priešlėktuviniai HK stovai visais laikais turėjo “laisvo taikymosi” galimybę, t.y. ginklo svoris būdavo atsveriamas paties trikojo, kas palengvindavo greitai judančių taikinių apšaudymą. Techniniai duomenys Kalibras 7.62x51mm (.308 Win) Spyna Guolinio užrakinimo Šovinių maitinimas Juosta, apkaba, būgnas Greitošauda 800 RPM Taikiklių radiusas 26.97 coliai (~69 cm) Svoris 20,50 lbs (~10 kg) tuščias Vamzdžio ilgis 22.05 coliai (~56 cm) Bendras ilgis 44.88 coliai (~114 cm) Plotis 5.24 coliai (~13 cm) Aukštis 8.26 coliai (~21 cm) [gallery columns="1" size="medium" link="file" ids="1860, 1861, 1862, 1863, 1864, 1865, 1866, 1867, 1868, 1869, 1870"]