Poezijos autoriai: Viktė Džiaugytė

Aš paliečiu sapną.
Daugiau negaliu
Laukti tavęs.
Man baisu,
Kad liksiu viena.
Nesuprantu,
Kodėl nesirodai?
Kur tu?

Palikau už savęs
Visus kelius.
Nėra prasmės
Grįžti,
Nes nebėra
Laiko,
Nėra erdvės,
Nėra oro,
Nėra kuo
Kvėpuoti,
Gali uždusti
Nuo savęs.

Nebėra laiko,
Nėra erdvės,
Nėra oro,
Nėra vandens,
Nėra ugnies,
Nėra žemės,
Nėra akmens.
Nėra ko
Įkvėpti.
Nėra kuo
Suvilgyti lūpų.
Nėra prie ko
Sušilti.
Nėra kur priglausti
Savo pavargusią
Galvą.

Pas tave dar liko
Vienas mano sapnas.
Gali jį pasilikti,
Bet žinok, kad
Aš nebeprisimenu,
Kaip sapnuoti.
Galbūt, kai sutiksiu
Tave,
Tu man grąžinsi
Šią paslaptį

Negaliu saapnuoti.
Nebemoku.
Negaliu sapnuoti,
Nes mano sapnas
Nesaugomas.
Nėra kas saugo.
Nėra kam padėti
Galvą ant kelių,
Nėra prie ko
Prisiglausti,
Nėra kas pabučiuotų
Į kaktą,
Padovanotų žvaigždę
Ir palinkėtų
Labos nakties.

Aš laukiu
Kada ateisi
Į mano sapną.
Mano sapnas
Atviras.
Ateik.
Ateik šią naktį.
Aš lauksiu.

2GD(10) klasė
"Žiburio" gimnazija
Prienų rajonas

Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2002”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui