Poezijos autoriai: Emilija Klimavičienė

Gailestingumas –
Tai tvirtumas
Kiekvieno žmogaus.
Jei sugebi atleisti,
Dievas Tavęs
Niekados nenuskriaus.
Tik globos
Ir neleis suklysti.
Nelaimei ištikus,
Padės atsitiesti.
Jis yra gailestingas
Vienodai visiems –
Kas Jį myli
Ir kas laukia
Tos valandos,
Kada susitiks
Amžinybėje
Visatos.

Iš dangaus žvaigždyno
Tamsioj naktyje
Pastebėjau šviesą,
Sklindančią į mane.
Tai buvo ženklas,
Nes aš dažnai Jo prašau
Pagalbos sunkiame kelyje.
Ir Dievo ranka gailestinga
Palietė mane...
Aš jaučiau, kaip sklinda
Šiluma
Ir man taip gera širdyje...
Tikėjimo tiesa
Man buvo svarbiausia visada.
Aš supratau, kad tik Dievas
Gali duoti tai,
Ko mano sielai
Trūksta labai...

Mes be Dievo Gailestingumo
Ir Jo malonės
Esame niekas,
Kaip stepių smiltelė maža,
Vėjo nublokšta.
Tikėjimu
Mes tampam dideli,
Tai didžiausia vertybė,
Ką pasauly turi.
Ir kur tiktai žingsnį žengi,
Tu saugus esi,
Nes žinai, kad Dievas
Visada su Tavimi.
Jis globoja ir guodžia,
Sielai parūpina peno.
Ir toji Jo meilės liepsnelė
Negęsta, širdy vis plevena.
Ji amžina
Ir niekad negęstanti
Mūsų šviesa.