Poezijos autoriai: Danutė Veličkienė

O, Jėzau, patikėjau, Tava šventa auka,
Ant kryžiaus atkentėjęs mirei tu už mane.
Savu šventu krauju, nuplovęs nuodėmes visas,
manon širdin atėjęs ramybę tu teiki.

O, Jėzau, būki mano Viešpats, manos širdies karalius,
neduoki nuodėmei manajai kūne viešpatauti valios.
Padėk Tavim pasitikėti ir skausmą atiduoti Tau,
padėk Tave mylėti, globok, mane, prašau.

O, Jėzau, Visagalis, paguodi, kai sunku,
uždeki meilės Tu ugnelę ir būki visada kartu.
O, Jėzau, mano meile, myliu Tave karštai,
kai Tavo saulė švyti gyventi darosi lengviau.

Ramybė miške – tyliai groja žiogai, ošia pušys,
spindi Nemuno vaiskios akys,
ramybė širdy, kai Tu su manimi esi,
ramybę jaučiu, kai pas Tave ateinu.

Nutolsta pasaulio apgaulė, pasimiršta darbai,
priartėja dangus, pamirštu, kad aš vargšas žmogus.
dėkoti norisi vien Tau – susimąstau, kokia menka esu,
kaip skruzdėlė prie tako, kokia galinga aš esu –
Tavoji prigimtis man sako.

Tavu vaiku esu, Galingasis Valdove,
Tu šalia manęs stovi, kaip Viešpats ir Valdovas.
Rami esu, nes ne viena gyvenu –
Tu kryžių padedi man nešti,
žinau, Tu niekad manęs neapleisi, nepamesi.