10 000 straipsnių
Neonas horizonte
apakina mano kraują –
nusiaunu batus
ir iš jų pasipila oranžinės skruzdėlės.
Kam sumindei mano pasakas?
Kam pripylei medaus į mano ausis?
Dabar jos nebenori girdėti.
Sušaudyk mano naivumą –
jis pernelyg šventas,
kad jį prisijaukintum.
Būk niekšas.
Taip bus geriau.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Už vieną muštą
duoda pusę kilogramo obuolių.
Už vieną mylėtą
duoda vieną litrą kraujo.
Už vieną gražų
duoda vieną laišką.
Todėl gimk gražus,
būk primuštas,
(įsi)mylėk
ir valgydamas obuolius
galėsi krauju rašyti man laišką.
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui
Pašvinkęs rytas
nežadėjo nieko gero:
nei laiško, nei žinios,
nei telegramos.
Neatnešė jis, rodos, ir nieko blogo:
neprasidėjo karas, nebuvo maro,
tik truputis smogo...
Tiesa,
kažkur pradingo
iš laiptinės lemputė,
skersgatvyje partrenkė bobutę,
milijonierius laimėjo aukso puodą,
o neklusni dukra ( be mamos leidimo)
nusikirpo kuodą.
Na, taip, dar lijo,
tik ne meteorais,
o lašiukais,
dama netyčia nusilaužė
bato kairiojo kulniuką,
porelė pasibučiavo vidury autobuso,
o senmergei nuo to ausies būgnelis trūko...
Bet juk visa tai
įvyko rytą –
Kai viskas galima ir niekas nepramanyta.
Jau kitą rytą
niekas nebeprisiminė apie bobutę,
ausies būgnelį, kairįjį kulniuką ir lemputę,
nes tai buvo jau naujas rytas,
nežadantis nieko gero, nieko blogo
ir nieko tikro...
Jaunųjų respublikos kūrėjų
“Poezijos rudenėlis 2001”,
skirtas poeto J. Graičiūno atminimui