Poezijos autoriai: Angelė Pakaušienė

Kiekvienas rytas prasideda malda.
Ją palydi gailestingumo šešėlis –
Mes jo nematome,
Tik širdingai meldžiamės,
Troškimus išsakom.
Jei malda išsipildo.
Priartėja gailestingumas,
Pasibeldžia į mūsų duris,
Nori apsigyventi.
Tik greitai išprašome
Toli už savo sielos vartų,
Bijodami priimti...

Štai kryžius,
O šalia - aš...
Rymau po kojom
Nukryžiuotojo.
Ta pati paleistuvė,
Kurią buvo pasmerkę
Užmušt akmenimis.
Tyla tokia tyla...
Girdisi aimanos,
Pervertos širdies -
Aistra gyventi!
Tokia kančia
To prie kurio glaudžiuosi.
Ir netikinčios maldos
Nepasiekė kojų
Pervertų vinimis.
Ir širdies iš kurios teka
Gyvas kraujas...
Tada ir aš buvau kitokia.
Tą, kurią drabstė purvais,
Šaukė keikė ir teisė!
Tik Tu vienas tematei
Mano kančią.
Ir atjautęs bučiavai
Mano sielą.
Tik Tu vienintelis
Mano Gelbėtojas.
Gęsta žiburys,
Kančia jau nepakeliama.
Užmiegu su viltim,
Kad atsikelsiu!
Prikels pavasaris,
Prikels ta pati aistra gyventi.
Ir ta pati paleistuvė
Rymos prie Tavo kojų.
Ir nebus nuvilta.
Nes turiu Tave -
Eisiu ir dar daug kartų
Glausiuos,
Maldausiu: “Išgelbėk mane!“