Jis ima mergaitę už rankos
Ir veda saulėtais takais.
Paukšteliai pakrūmėse nardo –
Ją bando supažindint su jais.

Pievoj varlytės šokuoja,
Žvilgsniu ji vejasi jas!
Netoliese garnys keverzoja –
Jo snapas gaudo varles.

Akytės iš nuostabos mirksi,
Burnytė žodelių pilna:
– Kodėl ši varlė nebestriksi?!.
Kokia jos trumputė diena…

– Žiūrėk, čia ir žiogas gyvena!
– Matai, jis judina sparnus?
– Dar visko išvysi, Dukrele,
– Dar visko gyvenime bus…

Dar daug ko nematė akytės
Ir daug ką gaubia tamsa.
Gyvenimas – vos pumpuru pražydęs –
Jauna dar ir tėvo ranka.