laukai plytėjo plyni
ir daug buvo vietos vėjam
aidėjo vėjai šulny
ir dienos ilgėjo

žemė kaip šunio skūra
skambi, ir skambios viršūnės
kybo ramiam vakare
andai paleistas šūvis

2000.IX.21

Braziūnas Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. – Vilnius: Vaga, 2002. – P.26.