prie šio stalo Adomas Mickevičius geria kavą, rūko
kaljaną, leidžia dūmus
per vandenį, vonia visa rausva, sėdi joj Henrikas
Radauskas kaip rožių krūme
baltų rusas, renka aukso ir gyvo sidabro rūdis, rūdys
liudys prieš jus ir ės jūsų kūnus
ugnis, po perkūnais, tekstynas putoja kaip kvepiantis
vyšnių šampūnas
su tauta ir valstybe susijusiais žodžiais, suplaktinė
vartosena rodo, turim
įsisenėjusių klausimų, prausim, mazgosim, giedosim
alkūnėm
stalą parėmę, pirmokas putos iš stiklinių, griaustiniai
duosis per akmenis, dunūs
dunojai putos, varvantis vario varpas, vonios
nuskilęs kraštelis, kraštas, Perkūno
patręštas, kaip chemikalų veikiamos fotografijos
laiko vandenyje, sako Alfonsas Nyka-Niliūnas

2000.IV.12–VII.1

Braziūnas, Vladas. lėmeilėmeilėmeilė. – Vilnius: Vaga, 2002. – P.9.