Paukšteli, pilkas broli –
taip kukliai apsirėdęs –
pažadini iš ryto –
kaip nuostabiai tu giedi!

Tu čirpauji laimingas
už mano liūdno lango,
o paprasta giesmelė
man atidaro dangų

ir atneša ramybę,
tarsi malonės lietų,
ir beldžiasi į širdį,
nuliūdusią ir kietą –

ir drąsina, ir guodžia,
pažadinus iš ryto,
ir moko ji kas kartą
džiugiai atsidaryti

Kūrėjui ir dėkoti
už giesmę rytmetinę,
kuria Jis mano širdį
užvertą atrakino.