Sutempsiu plaukus į kuodelį.
Pražysiu po nakties juodai.
Kad tik neatsiminčiau tavo karščio
Ir bučinių…
Ir neišduotų jų mani plaukai,
Primirkę tavo kvapo,
Nuglostyti tava aistra.
Norėčiau…
Kad vaiduokliai sėstų vėl prie stalo.
O jų šešėliai permatomi ir gležni
Begėdiškai glamonėmis vaišintų sienas.
Žvakidėje pamišusi blaškytųsi liepsnelė.
Mažoj dėmelėj vaško krūpčiotų, raudotų.
Kaip ta liepsnelė aš parklupčiau
Prie slenksčio, už kurio stovėtum Tu.