Mėnulio – iš dvasios į dvasios oazę
kelionė nuo nulio
esi pasimetęs ekstazėj
pasiūlymų

vakaro vaiko vainiko
išvytas į verdančią naktį
į Žaibo į Viesulo nykią
galaktiką

žibalo žvyro žvaigždynas
skandinas po ratais
menamų sodų žudynėse
riksmas nematomas

bundančių paukščių lavinos
laukia galindų gal indų
iš keturaukščių žodynų
iltys išlindusios

džiunglėse tyrų oazėj
šnypščia radaras
skečiasi Pietryčių Azijoj
karas – tai darosi

nebeįmanoma miestuos
Žaibo Mėnulio
ranką ištiesti paliesti nusviesti
pragaro nulį – į
Viesulą – ?

Braziūnas, Vladas. Voro stulpas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1986. – P. 17-18.