Manęs nepažinojai,
Kada lakstei basa.
Iš džiaugsmo tau ant kojų
Tuomet verkiau rasa.

Kai dar tiktai svajojai
Ir svaiginais vynu,
Tikrai nepagalvojai:
Džiaugies mano krauju.

Kuomet viena liūdėjai
(Aš viską juk matau),
Ar pameni, kaip vėju
Tau ašaras rinkau?

Dabar naktim spėlioji,
Kas vis dėlto esu.
O aš tave apkloju
Kaldra iš debesų.

Ir kai ateis šaltoji
Pavogt, atimt tave,
Tikrai žinok, mieloji,
Tuomet aš būsiu ja

Ruslanas Simonaitis