kap kap kap: lietaus koplytėlėje – vienišos mišios už grįžusių
ramybę sapnuotą (pelytė po šluota) – šienas iš kryžiaus
pernykščių vainikų, akiduobių liūdnas žiūrėjimas smėlio
mažyčiam kalnely molynių laukuos, varnos kranksėjimas

varva: kap kap, krimsis ir graušis nerimo kirminas, krimsis sugraužęs tokį
eilėraštį, tokį žmogų, žmonos ir šuns išlaikytinį, vėjavaikį prašalaitį
atėjo neprašomas, taip iškeliaus, pro ašaras pasižiūrėjęs, laša:
kap kap, kap kap

kapas apžėlęs, sesės bekasės, žėlaba, skuba
„Dūdoriaus” klubo vyrai sustirę po burną išmest, triūbos
prilytos, natos: kap kap, triūbas iškrato – jiem kas
pakas ar iškas, svarbu tik drūtai užkąst ir nusiplaut rankas

renkas: kap kap lašai, ko dar prašai, menkos
pakrantės blindelės, sprogsta žemė prie kelio, griūna į dangų
žiūri akim senelio paklaikęs vaikas
sąnarius gelia: kap kap, raistėja Vėlinių laikas

1998.VII.24–25

Braziūnas, Vladas. Ant balto dugno. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1999.