Ir džiaugiuos, ir stebiuos – tarsi vaikas,
Atsivėrusį gyvenimą apkabinti bandau
Ir žiūriu, kad neapglėbia rankos –
Pravirkau, pravirkau
Laimės ašarom.
Laimės ašarom kūkčioja siela,
Virš gyvenimo sklando Dvasia.
Kas išpasakos, kas gi, o Dieve,
Kiek gyvybės yra Tavyje?!.