Giedrą pavasario rytą,
Aidint Velykų varpams,
Ištiesiu aš džiaugsmui ranką,
Leidžiu kalbėti jausmams.
Ei, stabtelk akimirką, laike, –
Skamba jau žemė džiaugsmu!
Tau ir man dovanojo šią laimę,
Išpirko Kristus skausmu.
Noriu apkabinti aš žemę,
Glausti prie veido žiedus,
Uždainuot su gimtinės upeliais,
Meile apdalinti visus.
Ačiū, už stebuklą, gerumą,-
Stipriai stipriai, Dieve, Tave aš myliu.