Aš nekaltas,
Kad žemė šarmoja,
Kad klevai jau pradėjo ruduot.
Kaltas tuo,
Kad lig šiol nežinojau,
Koks šviesus gali būti ruduo.

Ir šviesus,
Ir graudus,
Ir toks tyras. –
Krištolinė rugsėjo rasa.
Liks gailus ilgesys
Atsiskyrus
Ir vilties žarijėlės rusą.

Niekada iš aitrių žarijulių
Nebandysiu įpūsti liepsnos.
Tik širdis,
Atsijauninus vėlei,
Meilės ilgesį garsiai dainuos.

Aš to ilgesio krištolu guosiuos,
Naują dainą pradėjęs rimuot.
Gulbės kaklas
Kasnakt
Man sapnuosis
Ir už nendrę lankstesnis liemuo.

1963–1964

Jonynas, Antanas. Rugsėjo pilnatis: Poezijos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 2003.