prie vartų pasitiko protėvių veidai
išgriauk kalyklą ginklų bet vartus paliki
beprotis protėvių paminklais tiki
jų nuopelnais klastojamais šventai

šlovė ir garsas simboliai ir mitai
kilmė sarmatų gudų ir žuvėdų
o pavardė kurią ištarti gėda
kurčių bajorų kartai pramanytai

arkadijos menai paklusę kūnui
perkūno radvilos užgesusiai karūnai
bevaisio džiaugsmo siautuliui prieš mirtį

net jeigu tai kur taikeisi panirti
tėra bergždi senų grimasų krūmai
tegu jie būna sulaikyki kirtį

1995.IV.11
Braziūnas, Vladas

Metai. – 1995. – Nr.11. – P.7.