Kai Tu mane stebi,
lyg ta balandė,
pakėlusi sparnus,
jaučiuosi pakiliai,
ir aplinka,
atrodžiusi blanki,
įgyja prasmę,
kurios dar neseniai,
įtempusi mintis,
geriausiais norais degdama,
nepajėgiau suprasti.
Kai Tu mane stebi,
aš horizonte vėl
regiu pakeltą baltą burę,
žuvėdra mosteli
lengvais vilčių sparnais
ir nulekia toli…

E.Rapkauskienė