Džiaugsmus ir nuoskaudas
Ištyriau ligi galo.
Buvau viršūnėse,
Buvau pačiam dugne.
Bet ir dabar,
Kai smilkiniai jau bąla,
Jaunystės aistros
Degina mane.

Ir naktimis
Vis neramiai sapnuoju
Naujas viršūnes
Ir naujas gelmes,
Ir vis jaučiu:
Lig šiol nesužinojau
Visos didžios gyvenimo prasmės.

Vis priekin skverbias
Mano žvilgsniai godūs,
Ir skaudžiai blaškos
Alkana mintis…
Ir gal dėl to man visą laiką rodos:
Toli, toli senatvė
Ir mirtis.

1957

Jonynas, Antanas. Rugsėjo pilnatis: Poezijos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 2003.