Naudingi patarimai filmuojantiems
Simas Jokubauskas
Apie kasetes
MiniDV formato kameroms skirtos kasetės būna 60 ir 80 min. trukmės. Tiek galima prifilmuoti SP (Standard Play) režime. LP (Long Play) režime galima sutalpinti pusantro karto daugiau, atitinkamai 90 ir 120 min. (Pastaba: HDV kameros filmuoja tik SP režime.) Šiais dviem režimais nufilmuoto vaizdo kokybė nesiskiria, tačiau LP atveju, informacijos fiksavimo takeliai juostoje yra arčiau vienas kito, todėl padidėja vaizdo broko galimybė. Pvz., kai kurie kadriukai gali subyrėti į mozaiką, ar kitaip tie defektai pasireikšti. Operatoriai tai vadina iškritimais. Filmuojant LP režime, geriausia garso įrašymo rezoliucija gali būti tik 12 bit, 32 kHz, tuo tarpu SP ją galima keisti: keturi kanalai po 12 bit, arba du kanalai po 16 bit. Diskretizacija pirmuoju atvej yra 32 kHz, antruoju – 48 kHz. Duomenų srautas abiem atvejais (SP) yra vienodas. Palyginimui galima pasakyti, kad audio CD garsas yra pateikiamas kaip 44,1 kHz, 16 bit stereo. Vadinasi, techniškai jūsų kameros garso kokybė yra geresnė už audio CD. Save gerbiantys filmuotojai visada filmuoja tik SP režime ir naudoja 60 min. kasetes.
Nusipirkus naują kasetę ir ją išlukštenus, rekomenduojama pradžioje įrašyti laiko kodą (timecode). Idedate naują kasetę į kamerą, „VCR“ režime atsukate ją į pradžia, tada „Camera“ režime uždengtu objektyvu „prafilmuojate“ visą juostą iki galo. Taip gaunamas valandos trukmės aplinkos triukšmų įrašas su juodu video, tačiau jau su laiko kodu. (Vidutiniška 60 min. kasetės trukmė, SP režime yra 1:02:25.) Rekomenduojama tai daryti maitinant kamerą nuo tinklo adapterio, taip netiesiogiai prailginsite kameros akumuliatoriaus tarnavimo laiką.
Neįrašius laiko kodo, filmavimo metu kai kurie kadrai gali būti pradedami filmuoti nuo nulinio laiko kodo.
Įprastiniam juostos peržiūrėjimui tai gali ir neturėti įtakos, tačiau perkeliant medžiagą į kompiuterį ir jei tai darote pagal užduotą programą (Pvz., Adobe Premiere, Batch Capture), tada labai tikėtina, kad kompiuteris pasiklys ir perkels jums ne tą filmuotą medžiagą, apie kurią galvojot programavimo metu.
Nepirkite pačių pigiausių kasečių, nes taip pagreitinsite kameros galvos užteršimą, o taip pat gali varginti/nervinti kadriukų iškritimai.
Įsigijus kamerą patartina naudoti tik tos pačios firmos (nebūtinai sutampančios su kameros gamintoju) ir pageidautina tos pačios markės kasetes. Kasetėse esanti magnetinė juostelė yra sutepta. Skirtingi gamintojai naudoja skirtingos cheminės sudėties lubrikantą (tepalą), kurie tarpusavyje gali būti nesuderinami, dėl ko jie gali koaguliuoti ir užteršti galvą bei kitas kontaktuojančias su juostele detales.
Apie kameros garsą
Dabartinės miniDV kameros garsą įrašinėja 48 kHz 16 bit stereo. Kažkodėl tai gamyklinis nustatymas būna 12 bit stereo. Todėl įsigijus kamerą, šį parametrą reikia pakeisti į 16 bit. Taip turėsite geresnę garso kokybę. Tačiau organoleptiškai jūs to skirtumo galite ir nepajusti, nebent atidžiai klausytumėtės triukšmų ir iškraipymų, atsirandančių nuvedant garsą į tylą. Kamerose įmontuoti mikrofonai tenkina didžiąją dalį vartotojų, tačiau jie nėra itin geri. Video fanai, vertindami garso kokybę, naudoja išorinius, kokybiškesnius mikrofonus. Toks garsas skamba profesionaliau taip pat yra eliminuojamas silpnai girdimas zyzimas, kurį sukelia kameros variklio triukšmas.
Vaizdo ieškiklis, ar atverčiamas monitorius (LCD)?
Į kur filmavimo metu žiūrėti? Čia pasireiškia nuomonių pliuralizmas. Vadinasi tiek tas, tiek tas yra gerai, o tiksliau – nėra idealaus. Vieni sako, kad naudojant LCD negalima gerai sufokusuoti vaizdo. Tai tikrai būna tiesa, kada saulė spigina tiesiai į monitorių. Tada ne tik sufokusuoti, bet ir patį vaizdą sunku jame įžiūrėti. Tokiu atveju tenka uždaryti monitorių ir filmuoti žiūrint pro vaizdo ieškiklį. Tačiau LCD yra nepakeičiamas kai tenka filmuoti kamerą iškėlus virš galvos, persisvėrus per kliūtį, pvz., automobilio langą, filmuoti besisukantį automobilio ratą (tik būkit labai atsargūs!).
Apie akumuliatorius
Šiuolaikinės vaizdo kameros maitinamos ličio baterijomis. Jos skirtingai nei nikelio baterijos neturi atminties efekto, todėl jas galima pakrauti bet kada. Nikelio baterijas prieš įkraunant reikia visiškai iškrauti ir dar naujas reikia „pratampyti“ tris kartus įkraunant po 8-10 val. Perkant ličio akumuliatorius, ant įpakavimo būna parašyta, kad pradžioje juos taip pat reikia „pratampyti“. Tą patį jums rekomenduos beveik visi pardavimų konsultantai. Netikėkite jais!
Naudingi patarimai ličio akumuliatorių vartotojams
Neįkraudinėkite juos ilgiau nei parodo 100% įkrovimo indikatorius. Sveikiau akumuliatoriui būtų netgi pilnai jo neįkrauti ir visiškai jo neiškrauti, t.y., nefilmuoti kol kamera „nulūžta“. Su tokiu nepilnai įkrautu akumuliatoriumi jūs nufilmuosite keliomis minutėmis trumpiau, tačiau jūs prailginsite jo ilgaamžiškumą. Akumuliatorius tarnaus jums taip pat ilgiau, jei jį saugosite nuo aukštos temperatūros (pvz., tiesioginių saulės spindulių). Jei to padaryti nepavyksta, pasistenkite, kad akumuliatorius nebūtų prieš tai pilnai įkrautas. Jei vėsioje vietoje pilnai įkrautas akumuliatorius bus gerokai pakaitintas, jį beliks tik išmesti.
Jei ketinate kamerą padėti ilgėliau į spintą, tada akumuliatoriams sveikiausiai būtų būti pusiau įkrautiems. Tuščių ir pilnų akumuliatorių ilgalaikis sandėliavimas nėra geriausias variantas. Baigus filmavimo darbus, išjungus kamerą, patartina akumuliatorių nuimti nuo kameros, nes ir išjungus kamerą gali būti srovės mikro nutekėjimas, kuris per ilgesnį laiką akumuliatorių nusodins.
Akumuliatorių gyvenimas nusakomas įkrovimo-iškrovimo ciklų skaičiumi, kurį gali pasakyti gamintojas. Taigi, kuo jūs jį rečiau įkraudinėsite, tuo ilgiau jis jums tarnaus. Tai galima paskatinti nelaikant akumuliatoriaus be reikalo prijungto prie kameros ir kada įmanoma, vietoj akumuliatoriaus naudoti tinklo adapterį. Pastaruoju atveju įkrausite dar ir kameros vidinę bateriją, maitinančią kameros laikrodį.
Apie filmavimą
Prieš nuspausdami „Rec (Record)“ mygtuką, jau turite žinoti, ką jūs norite nufilmuoti.
Filmuojamą objektą nelaikykite kadro centre, jis turi būti matymo lauko trečdalių (vertikaliųjų ir horizontaliųjų) linijų susikirtimo taškuose arba trečdalių linijose. Jei objektas juda, ar gyvas sutvėrimas žiūri ne į kamerą, tada duokite jam kadre erdvės, jo judėjimo, ar žvilgsnio kryptimi. Filmavimo metu kamera turi būti įtvirtinta kaip įmanoma stabiliau. Jei nėra galimybės jos pritvirtinti prie stovo – patys jį pakeiskite. Stovėkite tvirtai, vienodai paskirstę kūno svorį ant abiejų kojų, truputį jas per kelius sulenkę. Kamerą laikykite dviem rankom, iš saujų suformavę kažka panašaus į „U“ raidę, alkūnes įrėmę, ar priglaudę prie kūno. Jei sėdite – papildomas atramos taškas yra jūsų keliai, ar stalas. Jei yra galimybė filmuojant nugara atsiremti į sieną, stulpą, medį, ar kitą patogų objektą, arba atremti alkūnes ant tvoros, ar turėklų – pasinaudokite šia proga. Filmuodami sudėtingą kadrą, pvz., horizontaliąją panoramą, turite iš anksto žinoti, kur panorama prasidės ir kur ji baigsis (ar apskritai jos reikia?). Pasukite per juosmenį kūną iki ribinės jums nepatogios padėties. Kai kamera bus stabili, paspauskite „Rec“ po sekundės, kitos pradėkite tolygiai sukti kūną per juosmenį iki užsiduoto galutinio kameros judėjimo taško. (Jūsų kūnas turi būti patogioje padėtyje, kad minimizuoti kamerai kūno perduodamus virpesius.) Tada laikydami kamerą stacionariai, pafilmuokite dar keletą sekundžių ir švelniai nuspauskite „Pause“.
Jei filmuojate panoramą, kamerą pritvirtinę ant stovo, būtinai išjunkite vaizdo stabilizatorių, nes panorama gali išeiti trūkčiojanti. Visais kitais atvejais, filmuokite su įjungtu stabilizatoriumi.
Filmuodami žmones, kaitaliokite, bendrus, vidutinius, stambius planus bei detales. Jei filmuojate kažkokį tai renginį, kurį vėliau apdorosite savo montažinėje, nepagailėkite juostos ir prifilmuokite užtektinai montažinių intarpų, kurios vėliau uždėsite ant nemontuojamų, ar brokuotų kadrų. Jei filmuojate kalbančius žmones ir ketinate gyvą garsą palikti galutiniame filmo variante, nenuspauskite „Pause“ sakinio viduryje. Palaukite, kol žmogus užbaigs mintį, nes tik dėl paskutinio žodžio nukirpimo gali prisieiti iškirpti visą mintį. Keiskite filmavimo kampus bei rakursus. Tai neleis jūsų filmukui atrodyti nuobodžiam. Kadrai turi būti ne per ilgi (kad žiūrovas nepradėtų žiovauti) ir ne per trumpi, (kad žiūrovas nepaklaustų, „nesupratau, ką ten rodė, gal gali atsukti?“). Bendra taisyklė: kuo kadro kompozicija yra paprastesnė, jame yra mažiau judesio tuo jis turi būti trumpesnis ir atvirkščiai. Visa tai galima išreikšti ir sekundėmis, tačiau bandykite tai daryti intuityviai. Vėliau, filmo demonstravimo metu jūs iškart pastebėsite, kuris kadras buvo perlaikytas, o kurį dar kokią sekundėlę norėtųsi palaikyti. Būkite kūrybingi ir išradingi.
Aukščiau aprašyti tik patys pagrindiniai ir paprasčiausi filmavimo kanonai. Daugiau medžiagos lietuvių kalba rasite p. Herberto tinklalapyje:
Beje, ten taip pat galėsite patalpinti ir savo sukurtus trumpus filmukus, jei jie praeis negriežtą atranką. Dar savo jėgas galite išbandyti ir trumpųjų filmukų festivalyje „Pravda viena minutė“:
Šis festivalis organizuojamas jau trečiąjį kartą, kuris vyksta metų pradžioje. Nugalėtojai be konkurencijos gauna teisę ir finansavimą dalyvauti AXX filmų festivalyje:
Anglų kalba apie filmavimą, kameras bei filmavimo įrangą labai daug profesionalios informacijos yra Ron‘o Dexter‘io tinklalapyje:
Dar šaunus tinklalapis apie video kameras, jų objektyvius ir subjektyvius įvertinimo kriterijus yra:
www.xlab.lt
Ten taip pat yra ir video mėgėjų forumas.
Sėkmės!
