Elono Musko „SpaceX“ paskelbė apie projektą, kuris savo mastu sunkiai suvokiamas. Luizianoje planuojama statyti „Starbase Louisiana“ – milžinišką kosmodromą, kurio teritorija prilygs daugiau nei visam Vilniui. Į projektą ketinama investuoti apie 100 mlrd. JAV dolerių, o ateityje iš čia galėtų būti paleidžiama tūkstančiai raketų per metus.
„SpaceX“ ruošiasi vienam ambicingiausių savo projektų. JAV Luizianos valstijoje planuojama statyti naują „Starbase Louisiana“ kosmoso kompleksą, skirtą bendrovės milžiniškoms „Starship“ raketoms. Projektas turėtų tapti didžiausiu „SpaceX“ paleidimo kompleksu ir vienu didžiausių kosmoso infrastruktūros objektų pasaulyje.
506 kvadratiniai kilometrai – daugiau nei visas Vilnius
Vienas įspūdingiausių projekto skaičių – jo teritorijos dydis.
„SpaceX“ pasirinko net 125 tūkst. akrų teritoriją Vermiliono parapijoje, Luizianos pietuose, prie Meksikos įlankos. Tai yra maždaug 506 kvadratiniai kilometrai.
Palyginimui, Vilniaus miesto teritorija užima apie 401 kv. km.
Tai reiškia, kad būsimo „SpaceX“ kosmodromo teritorija būtų maždaug 105 kvadratiniais kilometrais didesnė už Vilnių – arba apie 26 proc. didesnė.
Kitaip tariant, jeigu šį kosmodromą būtų galima perkelti į Lietuvą, jo teritorija užimtų daugiau vietos negu visa sostinė.
Ir tai nėra tik didžiulis žemės plotas. Šioje teritorijoje planuojama sukurti visą savarankiškai veikiančią kosmoso infrastruktūrą.
Penki paleidimo kompleksai ir mažiausiai dešimt aikštelių
Pagal paskelbtą projektą „Starbase Louisiana“ turėtų būti sudarytas iš penkių paleidimo kompleksų.
Kiekviename jų numatomos dvi paleidimo aikštelės, todėl galutiniame variante būtų mažiausiai 10 „Starship“ paleidimo aikštelių. Taip pat būtų įrengtos kuro saugyklos ir gamybos infrastruktūra.
Tačiau vien paleidimo aikštelės nėra pagrindinis šio projekto tikslas.
„SpaceX“ planuoja sukurti praktiškai visą kosminio transporto ekosistemą.
Komplekse numatoma įrengti:
- raketų paleidimo aikšteles;
- kuro gamybos įrenginius;
- elektros energijos gamybos infrastruktūrą;
- raketų apdorojimo ir aptarnavimo objektus;
- laivybos infrastruktūrą;
- darbuotojų gyvenamąsias patalpas;
- kitą infrastruktūrą, reikalingą savarankiškai veikiančiam kosmodromui.
Taip pat svarstoma oro uosto infrastruktūra.
100 milijardų dolerių – kosmoso pramonės miestas
Bendra projekto investicijų vertė skelbiama sieksianti apie 100 mlrd. JAV dolerių.
Tai nėra suma, kurią „SpaceX“ išleis iš karto. Kalbama apie ilgalaikį milžiniško komplekso vystymą.
Statybos turėtų prasidėti 2027 metais, o pirmasis „Starship“ paleidimas iš Luizianos planuojamas maždaug 2029 metais. Luizianos ekonominės plėtros agentūra nurodo, kad pradinė veikla galėtų prasidėti apie 2030-uosius.
Tai reiškia, kad „SpaceX“ šiandien investuoja ne tik į dar vieną raketų aikštelę. Bendrovė kuria infrastruktūrą dešimtmečiams į priekį.
Tūkstančiai raketų per metus
Didžiausia šio projekto ambicija – paleidimų skaičius.
„SpaceX“ teigia, kad visas kompleksas būtų projektuojamas taip, kad galėtų aptarnauti tūkstančius paleidimų per metus. Tai visiškai kitoks mastas nei tradiciniuose kosmodromuose.
Elonas Muskas savo vizijoje yra kalbėjęs apie galimybę ateityje pasiekti net daugiau kaip 30 „Starship“ paleidimų per parą.
Jeigu toks tempas kada nors būtų pasiektas, teoriškai tai reikštų daugiau kaip 10 tūkst. paleidimų per metus.
Tačiau tai yra ilgalaikė „SpaceX“ vizija, o ne dabartinis realus paleidimų grafikas. Pati „Starship“ sistema dar turi įrodyti, kad gali patikimai skristi į orbitą, grįžti ir būti greitai paruošta kitam skrydžiui.
Kodėl „SpaceX“ reikia tiek daug raketų?
Atsakymas slypi ne tik Mėnulyje ar Marse.
Vienas svarbiausių būsimos „Starship“ sistemos klientų turėtų būti pati „SpaceX“.
Bendrovė planuoja milžinišką naujos kartos „Starlink“ palydovų tinklo plėtrą, o ateityje kalbama ir apie kosmose veikiančią dirbtinio intelekto skaičiavimo infrastruktūrą.
Tam reikėtų iš Žemės į orbitą iškelti milžiniškus krovinių kiekius.
„Starship“ yra kuriama būtent tam – tapti daugkartinio naudojimo transporto sistema, kuri galėtų į kosmosą gabenti gerokai daugiau krovinių nei dabartinės raketos.
Mėnulis ir Marsas – dar toliau
Tačiau „SpaceX“ planai nesibaigia Žemės orbita.
Bendrovė sieja „Starship“ su būsimomis Mėnulio misijomis ir ilgalaike žmonių kelionių į Marsą vizija.
Kad tokios misijos taptų realios, reikėtų ne vienos raketos per mėnesį ar savaitę. Reikėtų visiškai kitokio kosminių skrydžių masto.
Būtent todėl Luizianoje planuojama infrastruktūra atrodo tokia didelė.
„SpaceX“ nori, kad kelionė į kosmosą ilgainiui taptų panašesnė į aviaciją – ne retu istoriniu įvykiu, o reguliaria transporto sistema.
Tūkstančiai naujų darbo vietų
Gigantiškas projektas turės poveikį ir pačiai Luizianai.
Planuojama sukurti daugiau kaip 3 tūkst. tiesioginių darbo vietų per artimiausius dešimt metų, o vidutinis atlyginimas turėtų siekti apie 92 600 JAV dolerių per metus.
Luizianos ekonominės plėtros agentūra taip pat prognozuoja daugiau kaip 8 100 netiesioginių darbo vietų. Statybų piko metu gali būti sukurta daugiau kaip 34 tūkst. statybos darbo vietų.
Todėl Luizianos valdžia projektą vertina ne tik kaip kosmoso, bet ir kaip didžiulę ekonominę investiciją.
„SpaceX“ kuria savo kosminį miestą
Įdomiausia tai, kad naujasis kompleksas turėtų būti ne tik raketų paleidimo vieta.
Bendrovė jį apibūdina kaip savarankiškai veikiantį kosmodromą.
Tai reiškia, kad vienoje milžiniškoje teritorijoje būtų galima gaminti kurą, gaminti energiją, aptarnauti raketas, jas paleisti, gabenti krovinius ir apgyvendinti darbuotojus.
Iš esmės tai būtų savotiškas kosmoso pramonės miestas.
Ir visa tai būtų statoma teritorijoje, didesnėje už Vilnių.
Tačiau projektas kelia ir nerimo
Tokio masto statybos neapsieina be kritikos.
Planuojama teritorija yra Luizianos pakrantės regione, kuriame yra jautrių pelkių ir laukinės gamtos buveinių. Aplinkosaugos organizacijos jau išreiškė susirūpinimą dėl galimo poveikio gamtai, pakrantės apsaugai ir laukinei gyvūnijai.
„SpaceX“ savo ruožtu žada aplinkosaugos priemones ir teritorijos atkūrimą.
Todėl prieš projektą laukia ne tik milžiniškos statybos, bet ir sudėtingas leidimų, aplinkosaugos bei saugos procesas.
Naujas kosmoso lenktynių etapas?
„Starbase Louisiana“ gali tapti vienu ryškiausių ženklų, kad kosmoso pramonė pereina į visiškai kitą etapą.
Anksčiau kosmodromai buvo projektuojami pagal principą: paleisti raketą, ją prarasti ir po kurio laiko statyti kitą.
„SpaceX“ bando pakeisti šią logiką.
Jeigu „Starship“ taps iš tiesų daugkartinio naudojimo raketa, vienas kosminis laivas teoriškai galėtų būti naudojamas daugybę kartų. Tokiu atveju svarbiausiu ribojančiu veiksniu taptų nebe vien raketos pagaminimas, o galimybė jas greitai aptarnauti ir paleisti.
Tam ir reikia dešimčių paleidimo aikštelių.
506 km² teritorija. 10 paleidimo aikštelių. 100 mlrd. dolerių.
Tokie skaičiai leidžia suprasti tikrąjį „SpaceX“ Luizianos projekto mastą.
Tai ne vien naujas kosmodromas. Tai bandymas sukurti infrastruktūrą, kuri leistų kosminiams skrydžiams tapti masiniu transportu.
Jeigu „SpaceX“ pavyks įgyvendinti savo planus, po keliolikos metų dabartiniai keliolika ar keli šimtai raketų paleidimų per metus gali atrodyti taip pat neįprastai, kaip šiandien atrodytų oro uostas, kuriame per metus pakiltų vos keli lėktuvai.
O Luizianos pakrantėje atsirasiantis milžiniškas kompleksas gali tapti viena svarbiausių vietų naujoje žmonijos kosmoso eroje.