Daugumoje Europos šalių klasicizmas plito nuo XIII amžiaus vidurio iki 1830 metų. Stiliaus raida vyko dviem etapais: nuo XIII amžiaus vidurio iki XIX amžiaus pradžios ir nuo XIX amžiaus pradžios iki 1830 metų. Pirmąjam etapui būdingos plastiškesnės formos, dažnai ne visai prarastas ryšys su baroku. Antrojo etapo architektūra griežtesnių formų, paremta gilesniu antikos meno žinojimu, nors su ampyru jau pasirodė prieštaravimų tarp formos ir konstrukcijos. Lietuvą klasicizmo stilius pasiekė nedaug pavėlavęs – jo pradžia laikomi 1770 metai. Klasicizmas ir čia plito panašiai kaip ir kitose šalyse, išsiskiria du ryškūs jo laikotarpiai: iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės suirimo ir po jo.

Antikinė architektūra nevienodai veikė Europos klasicizmą. Vienos šalys (Prancūzija, Italija, Lenkija, Rusija) labiau orientavosi į romėnišką kryptį, o kitos (Vokietija, Anglija, Švedija) – į graikišką (helenistinę). Šitokią skirtingą orientaciją lėmė ne tiesioginės sąsajos su antikos palikimu, bet ir kaimyninės architektūros mokyklos, bei vietinės tradicijos. Kadangi Lietuvos klasicizmą siejo ryšiai su Italijos, Lenkijos, Prancūzijos architektūros mokyklomis, tada jam labiau tiko romėniškoji kryptis negu graikiška. Lietuvos klasicizmo užuomazgą paskatino italų mokykla. Ryšiai su Italija sietini su žymaus lietuvių menininko Pranciškaus Smulgevičiaus (1745 – 1807m.) studijomis Romos šv. Luko dailės akademijoje ir tolesne veikla Italijoje 1763 – 1784m.

Galerija įsikūrusi istorinėje Vilniaus dalyje – Vilniaus pilių teritorijoje, Sereikiškių parko prieigose. Tai pirmoji privati dailės galerija, kuri išsilaiko savarankiškai. Galerijos „Vilnius ir dailė“ siekis – parodų salėse rodyti tik profesionalių dailininkų kūrybą. Čia dažnai rengiamos Vilniaus dailės akademijos profesorių ir absolventų kūrybos parodos. Kadangi ekspozicijų salė nedidelė, galerija orientuojasi į tapybą ir grafiką. „Vilnius ir dailė“ eksponuoja tradicinės lietuvių tapybos bei grafikos darbus, rengia personalines ir nedideles temines parodas. Ekspozicinis plotas dailininkams suteikiamas be atlygio, jų parodos pristatomos žiniasklaidoje, rūpinamasi, kad kūriniai rastų savo naujus namus. Galerijoje išduodami leidimai išvežti kūrinius į užsienį, paveikslai parduodami ir išsimokėtinai.