Įrodyta: žmonija kilo iš vienos Afrikos genties
Visa žmonių rasė už savo egzistenciją turėtų padėkoti maždaug 200 afrikiečių genčiai, prieš 70 tūkst. metų persikėlusiai per Raudonąją jūrą.
Dabartinių žmonių iš Europos, Azijos, Australijos, Pietų ir Šiaurės Amerikų genetinė analizė atskleidė, kad visi esame kilę iš bendrų protėvių.
Genetikai ir archeologai sugebėjo atsekti modernaus homo sapiens ištakas – vieną žmonių grupę, kuri iš Afrikos persikėlė į Arabiją, o iš ten pradėjo kolonizuoti likusį pasaulį.
Manoma, kad klimato pasikeitimai prieš 90-70 tūkst. metų lėmė drastišką Raudonosios jūros lygio sumažėjimą, dėl kurio ir buvo galima per ją persikelti.
Archeologų radiniai įrodo, kad homo sapiens, arba pirmasis modernus žmogus, gimė Etiopijoje, netoli Omo upės, maždaug prieš 195 tūkst. metų.
Taip pat manoma, kad per 40 tūkst. metų pirmieji žmonės išplito šiame žemyne – žmonių fosilijų rasta Gerosios vilties iškyšulyje Pietų Afrikoje.
Seniausios homo sapiens fosilijos už Afrikos ribų rastos Izraelyje. Joms maždaug 100 tūkst. metų. Teigiama, kad žmonės perėjo Sacharos dykumą, kuri per trumpą klimato pasikeitimo periodą sužaliavo ir buvo pilna augmenijos. Tačiau šių žmonių grupelė, pasikeitus klimatui ir dykumai vėl išdžiūvus, nesugebėjo išgyventi.
Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės tik 70 tūkst. metų prieš Kristų sugebėjo persikelti per Raudonąją jūrą ir įsikurti kituose žemynuose.
Teigiama, kad šių žmonių sėkmę kolonizuojant Žemę lėmė jų sugebėjimai prisitaikyti ir medžioklės įgūdžiai. Mokslininkas Stephenas Oppenheimeris iš Oksfordo universiteto sako, kad „visų ne afrikiečių DNR yra kilusi iš šios mažos Afrikos genties, persikėlusios per Raudonąją jūrą”.
Jo kolega Peteris Forsteris iš Kembridžo universiteto priduria, kad esami duomenis leidžia teigti, jog tą grupelę sudarė „tik keli šimtai individų”.
Tuo metu, rašoma „The Daily Telegraph”, dėl klimato pokyčių atstumas tarp Afrikos ir Arabijos sumažėjo nuo 28 iki 12 kilometrų.
Maždaug per 5 tūkst. metų šių persikėlėlių iš Afrikos giminės jau buvo įsikūrusios palei Indijos vandenyną, o į Australiją atvyko prieš 65 tūkst. metų. Kiti per Viduriniuosius Rytus ir dabartinį Pakistaną pasiekė Centrinę Aziją.
Maždaug apie 50 tūkst. metų prieš Kristų per Bosforo sąsiaurį jie persikėlė į Europą. Čia naujieji atvykėliai sutiko beveik ketvirtį milijono metų gyvenančius daug stambesnius neandertaliečius, kurie išnyko dėl pasikeitusio klimato.
Maždaug prieš 25 tūkst. metų žmonės paplito Šiaurės Europoje bei Sibire. Iš ten per Beringo sąsiaurį persikėlė į Šiaurės Ameriką.
Pietų Amerika yra paskutinis žmonių kolonizuotas žemynas. Homo sapiens tai pavyko padaryti 15 tūkst. metų prieš Kristaus gimimą.
Profesorė Li Jin, kinų archeologė iš Šanchajaus universiteto, komentuodama šiuos radinius teigia, kad „galime pasidžiaugti, jog žmonės iš viso pasaulio galų gale nėra jau tokie skirtingi”.
Šių atradimų pagrindu BBC sukūrė dviejų dalių dokumentinį filmą „Nepaprastoji žmogaus kelionė”.
