Klonavimas

Biologijos raidos centro Kobėje (Japonija) mokslininkams pavyko sėkmingai klonuoti 16 metų šaldiklyje laikytą pelę. Specialistai tai vadina stebėtinu proveržiu, o kritikai baiminasi „kriogeninės epidemijos” – užsišaldyti ir vėliau klonais atgimti norinčių žmonių – bangos. Japonijos mokslininkams pirmą kartą pasaulyje pavyko klonuoti mirusį ir užšaldytą gyvūną – laboratorinę pelę, kuri 16 metų buvo laikoma šaldiklyje. Pasak Kobės Biologijos raidos centro specialistų, šis pasiekimas suteiks žmonijai naujų galimybių, pavyzdžiui, bus galima prikelti iš nebūties seniai išnykusius gyvūnus, įskaitant mamutus ir kardadančius tigrus, rašo britų dienraštis „Daily Mail”. Pirmasis pasaulyje gyvūno klonas – avelė Dolly – pasaulį D. Britanijos mokslininkų pastangomis išvydo prieš 11 metų. Nors nuo to laiko mokslininkams pavyko klonuoti įvairių rūšių gyvūnus pasinaudojus iš atskirų ląstelių gauta genetine medžiaga, visais šiais atvejais buvo naudojami gyvi audiniai. Iki šiol buvo manoma, kad ledo kristalai sušaldytuose audiniuose pažeidžia DNR, todėl ląstelės tampa netinkamos klonuoti. Tačiau Japonijos mokslininkai pasitelkė smegenų audinius: pasak jų, sąlyginai didelis riebalų kiekis smegenyse ir kaukolės kaulai gerokai sumažina šalčio žalą ląstelėms. Daktaro Teruhiko Wakayamos vadovaujama Kobės Biologijos raidos centro specialistų grupė iš 16 metų šaldiklyje laikyto nugaišusio pelės patino galvos smegenų ląstelių išėmė branduolius, kuriuose laikoma DNR informacija, o po to įsodino juos į pelės patelės kiaušinėlių ląsteles. Paveikus tokius kiaušinėlius elektros srove, jie imdavo dalytis ir augti tarsi nauji užsimezgę embrionai.

Pietų Korėjos ir JAV mokslininkai praėjusį trečiadienį pareiškė klonavę žmogaus embrioną, iš kurio po to išskyrę vadinamųjų kamieninių ląstelių. Tokiu eksperimentu pirmą kartą įrodyta, kad terapinis, gydomasis klonavimas – jau ne vien tik teorija, bet ir realybė. Pateikiame klonavimo istoriją nuo 1997 metų: 1997 m. vasario 24 d. Škotijos Roslino instituto mokslininkai pranešė panaudodami DNR iš vienos suaugusios avies ląstelės sėkmingai reprodukavę avį, kurios vardas Doli. Mokslininkų komanda paėmė normalią embrioninę ląstelę ir pašalino jos branduolį. Po to paėmę ląstelę iš kitos avies pieno liaukos, panaudodami elektros srovę, perkėlė ją į ląstelę be branduolio. 1997 m. kovo 4 d. JAV prezidentas Bilas Klintonas, minėdamas “sudėtingas etines problemas”, išleido įsakymą, draudžiantį federalines lėšas panaudoti žmonių klonavimui. 1997 m. birželio 25 d. prie avies Doli sukūrimo prisidėję mokslininkai atmetė dviejų šeimų prašymus panaudojant tokią pačią techniką sukurti tikslias jų artimųjų genetines kopijas. 1997 m. lapkričio 6 d. Europos Taryba priėmė protokolą, draudžiantį žmonių klonavimą. 1998 m. balandžio 13 d. avis Doli atsivedė pirmąjį moteriškos lyties jauniklį, pavadintą Boni. 1998 m. liepos 22 d. Havajų universiteto tyrinėtojai pareiškė iš suaugusių ląstelių klonavę tris kartas pelių. 2000 m. spalio 10 d. Japonija patvirtino įstatymo projektą, numatantį baudas ir kalėjimo bausmes asmenims, prisidėjusiems prie žmonių klonavimo.

Amerikos kompanija BioArts International pateikė savo klientams Nina ir Etgaras Otto jų mylimo labradoro Lanceloto, mirusio nuo vėžio 2008 m., kloną. Šuniukas pirmas iš visos plejados planuojamos šios kompanijos. Apie tai rašoma BioArts tinklapyje. Teisę klonuoti augintinį amerikiečiai laimėjo internet-aukcione, vykusiame 2008 m. birželio mėn. Paslaugos kaina 155 tūkstančiai dolerių. Šuiniukas gavo Lancelot Encore vardą (Lancelot Encore, galima išversti kaip „Bis Lancelotas“ arba „Geresnis Lancelotas“). Jis buvo užaugintas iš užšaldytų Lanceloto audinių. Šuniukas išvydo pasaulį Pietų Korėjoje. Jo sukūrime dalyvavo Hwang Woo-Suk, žimomas plačiąjai mokslinei ir ne tik visuomenei, kai 2004m. sufabrikavo kamieninių ląstelių tyrimus ir pabandė rezultatus paskelbti „Science“ žurnale. 2005 metais Hwang Woo-Suk dalyvavo klonuojant afganų kurtą, kuris tapo pirmuoju sėkmingai klonuotu šuniu pasaulyje. Otto šeimos augintinis atsirado dėka „ Best friends again“ projekto. Be Lanceloto kompanija ketina klonuoti dar keturi gyvūnus. Be šito dar numatyta nemokamai klonuoti šunį didvyrį dalyvavusi 2001m rugsėjo 11 gelbėjimo operacijoje. Pirmą kartą Pietų Korėjos universiteto mokslininkai 2005 m. klonavo Afganų kurtų veislės šunį, kuris gavo SNUppy vardą. SNU – Seoul National University sutrumpinimas. Šių metų balandžio 24 SNUppiui sukaks 4 metai. Pirmas komercinis klonavimas atliktas ten pat po 2.5 metų.

Kai buvau maža mergaitė, man paaiškino, kad antro tokio pat žmogaus kaip aš nėra visoje Žemėje. Man ši mintis labai patiko, netgi didžiavausi savo išskirtinumu, nesvarbu, kad buvau dar tik maža mergaitė. Šiandien mokslas net prie neabejotino išskirtinumo fakto rašo klaustuką. Netrukus išsamiau skaitykite apie klonavimą bei tai, kas kelia daugiausia diskusijų. Klonavimas – tai metodas, kuriuo laboratorinėmis sąlygomis išauginama genetiškai tiksli gyvo organizmo kopija (pradedant musėmis ir baigiant žmogumi). Patį procesą galima suskirstyti į kelias stadijas. Pirmiausia iš moteriškos lyties organizmo imama kiaušialąstė, mikroskopine pipete pašalinamas kiaušialąstės branduolys, tuomet į jo vietą patalpinama mums reikalingo individo (klonuojamo individo) ląstelė. Faktiškai toji ląstelė atlieka spermatozoido vaidmenį. Kiaušialąstė ima dalytis, toliau viskas vyksta kaip ir įprasto naujo organizmo vystymosi metu. Žmonių klonavimas pasaulyje yra uždraustas įstatymų tvarka. Tačiau kai kuriose šalyse mokslo tikslais leidžiama auginti embrionus iki 14 dienų amžiaus. Būtent 14 dienų daugėja embriono ląstelių, o po 14 dienų ima vystytis būsimo žmogaus nervų sistema. Daugelis mokslininkų sutinka su tuo, kad po 14 dienų embrioną galima vadinti gyvu organizmu. Gal teko girdėti apie naują daugybės ligų gydymo metodą, paremtą kamieninių ląstelių panaudojimu?

Gyvybės gynėjai ir Bažnyčia su dideliu susirūpinimu priėmė gegužės pabaigoje atėjusias žinias iš Pietų Korėjos ir Didžiosios Britanijos apie pirmųjų klonuotų žmogaus embrionų sukūrimą. Kaip pranešama, proveržį šioje srityje padarė Pietų Korėjos sostinės Seulo nacionalinio universiteto mokslininko dr. Vu Suk Hvango vadovaujama grupė, kuri panaudojo genetinę medžiagą, paimtą iš vienuolikos pacientų, sergančių diabetu bei kitomis sunkiomis ligomis ar turinčių stuburo smegenų pažeidimų. Įterpdami iš jų odos ląstelių gautą DNR į savanorių moterų dovanotas ovules (kiaušinėlius), iš kurių prieš tai buvo pašalinti branduoliai, dirbtinai buvo sukurta 46 chromosomas turinti zigota, kuri įprastai susidaro per seksualinį reprodukcijos aktą. Korėjiečiams mokslininkams sėkmingai pagaminus kelias blastocistas, tai yra pirminio vystymosi tarpsnio embrionus, iš jų buvo paimtos kamieninės ląstelės, atitinkančios pacientų turimas, ir šiame procese patys embrionai buvo sunaikinti. Tvirtinama, kad tai kol kas tik teorija, dėl kurios kuriama ir žudoma embrioninė gyvybė, kad embrionų kamieninės ląstelės, genetiškai atitinkančios pacientų audinį, bus pastarųjų imuninės sistemos neatmestos ir galės pakeisti ligos sunaikintas organų ląsteles.

Pietų Korėjos ir JAV mokslininkai trečiadienį pareiškė klonavę žmogaus embrioną, iš kurio po to išskyrę vadinamųjų kamieninių ląstelių. Tokiu eksperimentu pirmą kartą įrodyta, kad terapinis, gydomasis klonavimas – jau ne vien tik teorija, bet ir realybė. Pateikiame klonavimo istoriją nuo 1997 metų: 1997 m. vasario 24 dieną Škotijos Roslino instituto mokslininkai pranešė panaudodami DNR iš vienos suaugusios avies ląstelės sėkmingai reprodukavę avį vardu Doli (Dolly). Mokslininkų komanda paėmė normalią embrioninę ląstelę ir pašalino jos branduolį. Po to paėmę ląstelę iš kitos avies pieno liaukos, panaudodami elektros srovę, perkėlė ją į ląstelę be branduolio. 1997 m. kovo 4 dieną JAV prezidentas B. Clintonas, minėdamas “sudėtingas etines problemas”, išleido įsakymą, draudžiantį federalines lėšas panaudoti žmonių klonavimui. 1997 m. birželio 25 dieną prie Doli sukūrimo prisidėję mokslininkai atmetė du šeimų prašymus panaudojant tokią pačią techniką sukurti tikslias jų artimųjų genetines kopijas. 1997 m. lapkričio 6 dieną Europos Taryba priėmė protokolą, draudžiantį žmonių klonavimą. 1998 m. balandžio 13 dieną avis Doli atsivedė pirmąjį moteriškos lyties jauniklį, pavadintą Boni (Bonnie). 1998 m. liepos 22 dieną Havajų universiteto tyrinėtojai pareiškė iš suaugusių ląstelių klonavę tris kartas pelių. 2000 m. spalio 10 dieną Japonijos kabinetas patvirtino įstatymo projektą, numatantį baudas ir kalėjimo bausmes asmenims, prisidėjusiems prie žmonių klonavimo.

1996 m. Gimė avelė Dolly – pirmasis suaugusio žinduolio klonas. 2001 m. Amerikos mokslininkai paskelbė klonavę pirmuosius žmogaus embrionus, tačiau jų tyrimo rezultatai nebuvo patvirtinti. 2004 m. Pietų Korėjos specialistai pranešė, kad jiems pavyko klonuoti embrionus iš suaugusio žmogaus ląstelių. Moksliniame žurnale buvo paskelbtas eksperimentą aprašantis jų straipsnis. 2005 m. Paaiškėjo, kad korėjiečių tyrimas – falsifikacija, tolimesni darbai buvo sustabdyti. 2007 m. Klonuoti pirmieji makakų embrionai. Po to pasirodė pranešimų, kad genetikams pavyko gauti embrioninių kamieninių ląstelių iš žmogaus odos ląstelių. Mokslininkams pirmą kartą iš suaugusio vyro odos ląstelių pavyko sukurti klonuotus žmogaus embrionus, skelbia britų dienraštis „The Independent”. Pasak dienraščio, tam buvo panaudotas tas pats metodas, kaip ir klonuojant avelę Dolly. Apie sėkmę paskelbė Kalifornijoje (JAV) įsikūrusi tyrimų bendrovė „Stemagen”. Jos pranešime sakoma, kad penkių klonuotų embrionų raida buvo pasiekusi tik ankstyvąją stadiją, ir mokslininkai negalėjo išgauti iš klonų kamieninių ląstelių, kurios itin svarbios tiriant daugelį sunkių žmogaus ligų. Pasak dienraščio, tai ne pirmasis klonuotų žmogaus embrionų kūrimo bandymas, tačiau pirmąsyk į neapvaisintą moters kiaušinėlį buvo įterpta genetinė medžiaga iš suaugusio vyro odos ląstelės. Pasak dienraščio, anksčiau apie tokį pat pasiekimą buvo paskelbę Pietų Korėjos mokslininkai, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta.