Prezidentas pasveikino istorinį žygį iš Krokuvos į Vilnių pakartojusius dviratininkus
Po daugiau nei dvi savaites trukusio žygio Vilnių pasiekė dviračių žygio dalyviai, sekę iš Krokuvos į Vilnių mylimos žmonos karstą lydėjusio Žygimanto Augusto pėdomis. Daukanto aikštėje sveikindamas žygeivius prezidentas Rolandas Paksas pripažino, kad, mylint moterį, “gali ne tik dviračiu, bet ir keliais šį atstumą įveikti”.
Žygio iniciatoriui signatarui Gediminui Ilgūnui šalies vadovas dovanojo vardinį rašiklį, kitiems dalyviams įteikė po gėlių puokštę.
Dviratininkai savanoriai dviračiais važiavo iš Krokuvos, kur palaidotas Žygimantas Augustas, iki Vilniaus Arkikatedroje esančio Barboros Radvilaitės kapo.
Žygis dviračiais “Karalienės sugrįžimas”, vykęs šių metų liepos 13 – rugpjūčio 1 dienomis, buvo skirtas Lietuvos valstybės karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių jubiliejui ir Lietuvos karalienės Barboros Radvilaitės atminimui.
Prie Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto kapo Krokuvoje uždegtą žvakę – amžinybės, šviesos, tikėjimo ir meilės simbolį – dviračių žygio dalyviai penktadienį įžiebė Vilniaus Arkikatedros rūsiuose, kur ilsisi jo žmona Barbora Radvilaitė.
Istorinio žygio pasekėjai iš viso įveikė 930 kilometrų atstumą tarp Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės paskutinio poilsio vietų.
Iš Krokuvos išvažiavo 15 savanorių žygio dalyvių, dalis pasitraukė, dalis prisijungė vėliau. Penktadienį į Vilnių atvyko 19 dviratininkų, tarp kurių buvo keletas vaikų ir sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas.
Kartu su dviratininkais automobiliu važiavo kino režisierius Aloyzas Jančioras, kuris filmavo kelionę ir ketina kurti apie ją dokumentinį filmą.
Žygį organizavo Lietuvos tūkstantmečio direkcijos ir Prezidento kanceliarijos darbuotojai.
Mokslininkai, dailininkai, literatai iki šiol bando įminti karalienės Barboros Radvilaitės (1520-1551) mįslę, kuria įvairias Barboros charakterio ir su ja susijusių įvykių interpretacijas.
2001-aisiais, suėjus 450 metų nuo legendinio grožio karalienės mirties, šis įvykis buvo paminėtas, tačiau iki šiol niekam nekilo idėja pakartoti tą kelią, kurį 1551 metais karaliaus Žygimanto Augusto lydimas Barboros karstas grįžo į Lietuvą.
Našlė Barbora Radvilaitė 1547 metais slapta ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto. Jungtuvėms nepritarė karaliaus tėvas Žygimantas Senasis, tam priešinosi karalienė motina Bona Sforza (Sforca) bei Lenkijos didikai, bijodami Radvilų įsigalėjimo. 1551 metais po sunkios ligos Barbora mirė.
Žygimantas Augustas, pildydamas žmonos norą būti palaidotai Lietuvoje, jos kūną 1551 metų gegužės 25 dieną išlydėjo į Vilnių. Iš Krokuvos per Prošovicus, Višlicą, Šidlovą, Radomą, Lukomą ir kitus miestelius didžiulė procesija, kurioje buvo daugybė didikų, dvariškių, apie 400 žirgų, vyko į Lietuvą.
Žygimantas Augustas žmonos karstą, ant kurio buvo jos portretas, lydėjo raitas, o per miestelius ir kaimus ėjo pėsčias. Rūdninkuose Barboros palaikus pasitiko Radvilos Rudojo vadovaujami Lietuvos didikai. Beveik mėnesį keliavęs karstas su palaikais birželio 22 dieną pasiekė Vilnių ir buvo karališkai palaidotas Katedros rūsio kriptoje.
