Atitrūkti nuo kasdienybės priverčia flash mobai
Įsivaizduokite: paprasta diena prekybos centre, visi skuba pasinėrę į dienos darbus, bet staiga iš kažkur atsiranda būrys žmonių, sulipa ant eskalatoriaus, išskleidžia laikraščius, pradeda skaityti. Ir taip penkias minutes. Tiesiog važinėjasi aukštyn – žemyn ir skaito laikraščius. Po penkių minučių lygiai taip pat netikėtai dingsta. Tai ne pramanas – vieną spalio penktadienį toks susibūrimas įvyko „Europos“ prekybos centre Vilniuje. „Studentų era“ pabandė daugiau sužinoti apie šį reiškinį.
„Gal čia kokią reklamą ar komediją filmuoja, arba šiaip jaunimas išsidirbinėja iš neturėjimo ką veikti? Geriau eitų ką gero nuveikti“, – piktinosi pensininkė Birutė, akcijos metu “Europoje” pakalbinta.
Flash mob – naujausias šio amžiaus išradimas, (angl. flash – tvykstelėti, mob – minia), dar vadinamas žaibišku sanbūriu. Tai žmonių grupės susitarimas susirinkti viešoje vietoje ir atlikti keistus (bet legalius) veiksmus, tuo nustebinant aplinkinius. Po kelių minučių grupė išsiskirsto.
Koks to tiklsas? Flash Mob kūrėjai teigia norintys tiesiog linksmai praleisti laiką ir vadina tai pramoga, suteikiančia adrenalino. Kartu flashmob‘eriai siekia iššaukti aplinkinių reakciją, nustebinti juos ir nors akimirkai išplėšti iš kasdieninės rutinos.
Vienas Flash mob organizatorių, prisistatantis slapyvardžiu GrunT, teigė, kad užsienyje tokiose akcijose dalyvauja nemažai vyresnio amžiaus žmonių. „Gaila, kad kol kas Lietuvoje į tokius renginius susirenka daugiausiai moksleiviai bei studentai“, – “Studentų erai” sakė GrunT.
Pramoga ne tik sau
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Ieva, dalyvavusi Flash Mob akcijoje „Europoje“, sakė, kad tai puiki pramoga. „Ima juokas, bet kai pamatai, kad kiti dalyviai stengiasi išlikti rimti, padarai viską taip, kaip reikia. Įdomiausia – aplinkinių reakcija. Tikiuosi, ši idėja plėsis toliau, nes tai pramoga ir sau, ir kitiems“, – kalbėjo mergina. Paklausta, kaip pasiryžo tokiai pramogai, Ieva teigė atėjusi spontaniškai: „buvau girdėjusi, kad užsienyje vyksta labai faini renginiai, buvo įdomu, kaip tai atrodo pas mus“.
Įsimintiniausia Lietuvoje GrunT įvardija akciją „Mados“ prekybos centre. „Pagal scenarijų, visi turėjome susirinkti ir paleisti mobiliųjų telefonų melodijas, o vėliau pradėti ploti. Bet kai pasigirdo melodijos, prie mūsų prisistatė apsauginis ir liepė dingti iš ten. Niekur mes nedingome, o pradėjome jam ploti! Buvo labai linksma žiūrėti į jo sutrikusį veidą“, – juokėsi GrunT.
Vartotojiškai kultūrai – ne?
Žaibiškų sambūrių entuziastai pabrėžia veiklos apolitiškumą ir teigia neskelbiantys jokių, nei politinių, nei socialinių manifestų. Tačiau yra nuomonių, kad kai kurios akcijos, rengiamos tokiose masinio vartojimo vietose kaip prekybos centrai, tiesiog idėjiškai nukreiptos prieš vartotojišką kultūrą, miesto rutiną, taigi savotiškai ir prieš šiuolaikinį kapitalizmą. Tai ypač ryškiai pasireiškia užsienyje. GrunT nenori sutikti su šiuo teiginiu. „Mūsų tikslas stebinti, todėl sambūriai dažniausiai rengiami ten, kur daug žmonių, taip pat ir prekybos centruose. Aišku, būtų galima rengti ir lauke, bet Lietuvoje tam sunku rasti tinkamą vietą ir reikia atsižvelgti į orą“, – sakė jaunuolis.
Gėjai ir alkoholikai nelaukiami
Apie planuojamus flashmob‘us dalyviai dažniausiai sužino iš specialaus internetinio puslapio www.flashmob.eik.lt. Čia pateikiamos ir flashmob‘erių taisyklės. Pirmoji ir svarbiausia – nevėluoti. Dalyviams draudžiama bendrauti tarpusavyje, juoktis, veikti ne pagal scenarijų. Už savo veiksmus kiekvienas atsako pats. Taisyklėse minima, kad akcijoje draudžiama dalyvauti apsvaigusiems, girtiems bei „gėjams, lesbietėms ir kitiems iškrypusios pakraipos asmenims“. Taip siekiama, kad Flashmob‘as nepanašėtų į gėjų paradus.
Flash Mob Lietuvoje ir pasaulyje
Flashmob‘as atsirado visai neseniai, tačiau jau spėjo išpopuliarėti visame pasaulyje. Kam ir kur tiksliai kilo ši idėja, nesutariama. Kai kurie mano, kad oficialiai pirmasis žaibiškas sanbūris įvyko Niujorke 2003 metų birželį, kai apie 100 dalyvių parduotuvėje apsupo rytietišką kilimą ir ėmė tikinti pardavėjus, jog jų bendruomenei reikalingas 10 tūkstančių dolerių vertės “meilės kilimas”.
Europoje pirmasis sambūris suorganizuotas praėjusių metų vasarą Romoje – tada apie 200 žmonių suplūdo į knygų parduotuvę ir ėmė teirautis knygų, kurios iš tiesų net neegzistuoja. Galų gale minia audringais plojimais pagerbė kantrius pardavėjus ir akimirksniu išsiskirstė.
Į mūsų šalį netradicinių akcijų idėja atkeliavo šių metų vasarą, kai per televiziją buvo parodytas reportažas apie pasaulyje plintančius žaibiškus sambūrius. Vieno iš organizatorių, GrunT, teigimu pirmoji akcija surengta Vilniuje buvo prekybos centre “Akropolis”, kur susirinko apie 100 žmonių ir sukėlė sumaištį. Buitinių prekių skyriuje pasirodę akcijos dalyviai porą minučių stovėjo žiūrėdami į priešais stovinčius televizorius, o vėliau sukėlė ovacijų audrą ir išsiskirstė.
GrunT sakė, kad Lietuvoje jau įvyko apie 10 flash mob’ų. “O kiek žmonių vienija ši idėja, negaliu pasakyti. Mūsų internetiniame puslapyje turėtų būti užregistruota apie 500 narių ir dar dalis, viską sužinanti iš draugų“, – skaičiavo vaikinas.