Žiema

Atėjo žiema. Apsidairė, ar visi medžiai ir žolės numetė vasaros parėdus, ar išbarstė sėkleles, ir jas šiltai apklojo. Apsidairė, ir visą žemę apklojo sniegu, upes ir ežerus sukaustė ledu.
Stūkso sustingę nuo šalčio miškai, sodai. Ir, ta, mažytė žolytė miega, kietoje sustingusioje žemėje. Miega ir sapnuoja apie vasarą, kaip smagu buvo augti, mėgautis saulės spinduliais. kaip tarp medžių šakų, ir žolių, slapstėsi paukšteliai, vaikus perėjo, savo giesmelėmis visus džiugino.
Visur tylu. Tik retkarčiais, pakilus stipriam šiauriniam vėjui, prabunda miškas, suburba, kad neduoda ramiai miegoti. Visa gamta miega, ir sapnuoja apie pavasarį. Visa gamta miega, ir sapnuoja apie pavasarį.
Ateis pavasaris, atbus, visi kam per žiemą, nebuvo lemta miegoti. Suoš miškas, sučiurlens upelis, pasipuoš pievos žaluma, sučiulbės paukšteliai, sugrįžę iš šiltesnių kraštų.

Rokas Mažulis