Vytautas Petkevičius apie Lietuvių Dabą Pasaulio kontekste
Dainų dainavimas ir tautinių rūbų dėvėjimas – tai dar ne atgimimas. Laimės ne tie, kurie daugiau Dainų žinos ar ginklų turės, o tie, kas bus dvasingesni, išspręs Kūrybos problemas visose srityse. Tuomet išgyvensime dar tūkstančius metų. Tačiau, kaip matote, Mes politizuojamės, bet nedabėjam. Yra teorija, kad šita civilizacija pasmerkta žūti, nes nebegali reprodukuoti aukštos Dvasios Dabos. Daiktas tampa religija, o Žmogus nuvertinamas, Dvasios poreikiams nebelieka laiko. Mes vis norime būti dideli bet kurioje srityje, tik ne dvasinėje, bėda tūno Mūsų mąstyme – Mes vis delsiame ir visur smarkiai pavėluojame, o tuomet pradedam skubėti. lr pralošiam. Kalbame apie tautinę Mokyklą, bet, mielieji, ar kuris žinome, kas tai yra? Separatizmas – visų Dabų kapai, Mes negalėsime išlikti, užsidarę savyje. [..]
[..] Dvasingas Žmogus sugebės atskirti, kas yra gera, kas bloga, kas jam tinka, o kas – ne. Būkime kantrūs ir nesikarščiuodami atsirinkime, nemanykime, kad Daba Mums pakenks. K. Donelaitis parašė “Metus”, naudodamasis Homero hegzametru, jam nepakenkė lotynų, graikų studijos.
Mes negalime (kaip mano kolega Kondrotas) stebinti anglus savo angliškumu. Galime sudominti ir nustebinti tik lietuviškumu, bet ne separatiniu, o lietuviškumu Pasaulio kontekste. lr Mes tai padarysime. Neužmirškime, kad XIX šimtmetyje, kai kitos Tautos kūrė savo geriausią dievirpą, literatūrą, Mes neturėjome teisės kalbėti lietuviškai, Mus varžė “graždanka”, lenkiškas šriftas. Tik nepriklausomoje LIetuvoje pradėjome atkurti savo Kalbą. Jablonskis tam tikslui pasinaudojo mažiausiai užteršta suvalkietiška tarme. O jeigu būtumėm galėję visų tarmių, visus baltiškus Žodžius sudėti į Kalbą? Negalime savo Miškelio aptverti aukšta tvora, nes prie jos žels tik samana, o Medis bėgs. Nereikia keliaklupsčiauti prieš kitą Dabą, bet nereikia ir jos vengti. Turime surasti vidurkį.
Parengta pagal http://sauksmas.lt/apie-gardarike-lietuvos-istorija-ir-kultura-ir-ne-zodzio-apie-politika-3-dalis-pabaiga.html