Kultūros renginys: Holivudo šimtmečio jubiliejus
Holivudui – 100! Nebyliajam kinui – gyvas garsas!
2010 m. liepos – rugsėjo mėnesiais žymūs Lietuvos muzikantai PIANO.LT kieme gyvai įgarsins nebyliojo kino grandų filmus.
1910 metais legendinis Amerikos kino klasikas D. W. Grifitas su filmavimo grupe atvyko į Los Andželą filmuoti naujo filmo. Juos sužavėjo vaizdingas netoliese esantis, beveik niekam nežinomas Holivudo kaimelis. Netrukus jis tapo pasaulio kino centru.
Kadangi nuo istorinio įvykio prabėgo lygiai 100 metų, programą sudaro ankstyvojo Holivudo filmai, padarę didžiulę įtaką kino meno vystymuisi ir pelnytai užėmę garbingiausias vietas pasaulinio kinematografo panteone.
Renginiai vyks atvirame ore nuo liepos 28 iki rugsėjo 2 d. buvusio Pranciškonų vienuolyno kieme (PIANO.LT), Trakų g. 9/1 (įėjimas iš Kėdainių g.).
Filmus gyvai įgarsins Arkadijus Gotesmanas, Petras Geniušas, Viačeslavas Ganelinas, Petras Vyšniauskas, Vytis Smolskas, Rokas Zubovas, ansamblis „Nepaklusnieji”, grupė AVASPO (Audio Visual Asp of Poetry) ir kiti klasikinės, džiazo, eksperimentinės muzikos atstovai.
Bilieto kaina: 6 lt.
Bilietus galima įsigyti nuo 20 val. seanso dieną piano.lt kiemelyje.
Rengėjai:
Amerikos centras
Panoptikumas
Kontaktas pasiteiravimui:
Arturas Jevdokimovas
+370 676 240 20
Daugiau informacijos tinklapiuose www.tinklai.net ir www.piano.lt
Renginių programa:
Liepos 28 d., trečiadienis, 21:30
D. W. Griffith „Nulaužti žiedai” (1919)
Gyvai įgarsina Petras Geniušas (fortepijonas) ir Arkadijus Gotesmanas (perkusija)
Vaidina: Lillian Gish, Richard Barthelmess, Donald Crisp
Tragiškiausias, rimčiausias ir poetiškiausias D. W. Griffith’o filmas. Vieną iš savo įspūdingiausių vaidmenų jame suvaidino aktorė Lillian Gish, vėliau pavadinta „pirmąja nebyliojo kino ponia”.
Rugpjūčio 4 d., trečiadienis, 21:30
Buster Keaton „Generolas” (1927)
Gyvai įgarsina Arkadijus Gotesmanas (perkusija) ir Petras Vyšniauskas (fortepijonas, saksofonai)
Vadina: Buster Keaton, Marion Mack
Vienas iš pirmųjų filmų, įtrauktas į JAV Kongreso bibliotekos archyvą, kaip „ypatingai svarbus kultūrine, istorine ir estetine reikšme”. Iš pradžių filmą prastai įvertino kritikai ir žiūrovai, ir tik po daugelio dešimtmečių jis buvo pripažintas vienu iš geriausių visų laikų filmu.
Rugpjūčio 11 d., trečiadienis, 21:30
King Vidor „Minia” (1928)
Gyvai įgarsina AVASPO (Audio Visual Asp of Poetry)
Vaidina: James Murray, Eleanor Boardman
Eksperimentinis, socialinis filmas išsiskyrė iš savo amžininkų ypatingu dėmesiu realiam gyvenimui. Šio filmo filmavimo technikos atradimai įtakojo tolimesni jos vystymąsi. 7-jame dešimtmetyje Jean Luc Godard’as, paklaustas, kodėl niekas nebekuria filmų apie „paprastus” žmones, atsakė: „Ar verta perfilmuoti „Minią”? Jis jau sukurtas”.
Rugpjūčio 19 d., ketvirtadienis, 21:30
F. W. Murnau „Saulėtekis” (1927)
Gyvai įgarsina Viačeslavas Ganelinas (fortepijonas, elektronika)
Vaidina: George O’Brien, Janet Gaynor, Margaret Livingston
Pirmasis F. W. Murnau filmas, sukurtas Amerikoje. 1929 metais „Saulėtekis” pelnė „Oskarą” per pačią pirmąją Amerikos kino akademijos apdovanojimų ceremoniją.
Rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis, 21:00
Charlie Chaplin „Mažylis” (1921)
Gyvai įgarsina ansamblis „Nepaklusnieji”: Andrius Radziukynas (fleita), Julius Černius (klarnetas), Vytautas Mikeliūnas (smuikas), Dovilė Sauspreikšaitytė (altas), Mindaugas Bačkus (violončelė), Sonata Zubovienė (fortepijonas), Rokas Zubovas (fortepijonas)
Vaidina: Charlie Chaplin, Edna Purviance, Jackie Coogan, Henry Bergman, Lita Grey
Pirmasis Čaplino pilno metražo filmas ir pirmasis filmas, sujungęs dramą ir komediją.
Rugsėjo 2 d., ketvirtadienis, 21:00
Saugumas paskutinėje vietoje!” (1923)
Gyvai įgarsina Arkadijus Gotesmanas (perkusija) ir Vytis Smolskas (klavišiniai)
Fred C. Newmeyer, Sam Taylor, Harold Lloyd
Vaidina: Harold Lloyd, Mildred Davis, Bill Strother, Noah Young, Westcott Clarke
Šiuo filmu Harold’as Lloyd’as įsitvirtino kaip pagrindinis nebyliojo kino komikas. Iki šių dienų „Safety Last!” laikoma viena geriausių kino komedijų. Tai iš šio filmo nepamirštamas kadras, kuriame Harold’as Lloyd’as kabo ant dangoraižio laikrodžio rodyklės virš judrios Niujorko gatvės.
Holivudo šimtmečio jubiliejus
ŽYMIAUSI ANKSTYVOJO HOLIVUDO FILMAI
(Chronologinė tvarka)
NULAUŽTI ŽIEDAI (1919)
Režisierius: D. W. Griffith
Prodiuseris: D. W. Griffith
Scenarijaus autoriai: Thomas Burke, D. W. Griffith
Vaidina: Lillian Gish, Richard Barthelmess, Donald Crisp
Išleidimo data: 1919 gegužės 13 (JAV)
Trukmė: 90 minučių
Produkcija: D.W. Griffith Productions
„Nulaužti žiedai” (1919) yra režisieriaus D. W. Griffitho tragiškiausias, rimčiausias, poetiškiausias, sudėtingiausias ir melodramatiškiausias filmas, nustebinęs žiūrovus savo mažu mastu, trapumu ir jautrumu, ryškiai kontrastuojančiu su ankstesniais Griffitho epais.
Kino kritikas ir istorikas Richardas Schickelis netgi įvardija jo niūrų realizmą kaip įkvėpimą Pabstui, Stileriui, von Sternbergui ir vėliau, garso eroje atsiradusiam film noir žanrui.
Filmo istorija iš dalies įkvėpė Federico Fellinio klasikinę dramą „Gatvė” (1954) su trimis panašiais veikėjais.
Griffithas nebuvo patenkintas galutiniu kūriniu ir montavimas užsitęsė keletą mėnesių. Griffithas sakė: „Negaliu į tą velniavą žiūrėti, ji labai mane slegia.”
Filmo peržiūros metu smurto prieš vaiką scenos rėmėjams sukėlė pasišlykštėjimą. Kaip pasakojo Lillian Gish, „Variety” reporteris, pakviestas žiūrėti antrojo dublio, išbėgo iš salės vemti. Pasak jos, pačiam Griffithui buvo bloga režisuojant sceną spintoje.
Daugiausiai aptarinėjama „Nulaužtų žiedų” scena yra Lillian Gish suvaidinta scena spintoje. Joje Gish perteikia Liusės siaubą raitydamasi klaustrofobiškoje erdvėje it kankinamas gyvūnas, kuriam nėra kaip ištrūkti. Apie scenos spintoje filmavimą yra ne viena istorija. Richardas Schickelis rašo:
„Ji yra verianti širdį, tačiau subtiliai kontroliuojama aktorės. Barthelmessas pasakoja, jog isteriją jai sukėlė Griffitho patyčios. Tačiau pati Gish teigia, kad kankinamo vaiko judesius ji suimprovizavo spontaniškai ir kad jai baigus, filmavimo aikštelėje tvyrojo tyla, kurią galiausiai nutraukė Griffithas sušukęs: „Viešpatie, kodėl neperspėjai, kad šitaip darysi?”
Šioje scenoje taip pat matomas nesuvokiamas Griffitho gebėjimas perteikti garso efektą vien tik vaizdu. Studijos prieigose Gish klyksmas pritraukė tokią minią, jog reikėjo laikyti žmones, kad neįeitų į vidų.
Per pirmuosius dvejus filmavimosi metus suvaidinusi daugiau kaip 25 trumpametražiuose ir pilnametražiuose filmuose, Lillian Gish tapo pirmo ryškumo žvaigžde ir „pirmąja nebyliojo ekrano ledi”.
MAŽYLIS (1921)
Režisierius: Charlie Chaplin
Prodiuseris: Charlie Chaplin
Scenarijaus autorius: Charlie Chaplin
Vaidina: Charlie Chaplin, Edna Purviance, Jackie Coogan, Henry Bergman, Lita Grey
Išleidimo data: 1921 sausio 21
Trukmė: 68 min.
Produkcija: Charles Chaplin Productions
Šioje 1921 m. nebylioje Charlie Chaplino dramedijoje Jackie’is Cooganas vaidina įvaikintą Chaplino sūnų ir bendražygį. Filmas sulaukė milžiniškos sėkmės ir buvo antras pagal surinktas pajamas 1921-siais. „Mažylis” – tai pirmoji pilnametražė komedija, kurioje komiškumas derinamas su drama, kaip parašyta viename iš pradžios titrų, „filmas, sukeliantis šypseną ir galbūt išspaudžiantis ašarą…”
Tai pirmasis užbaigtas Chaplino vaidybinis filmas.
SAUGUMAS PASKUTINĖJE VIETOJE! (1923)
Režisieriai: Fred C. Newmeyer, Sam Taylor
Prodiuseris: Hal Roach
Scenarijaus autoriai: Hal Roach, Sam Taylor, Tim Whelan
Vaidina: Harold Lloyd, Mildred Davis, Bill Strother, Noah Young, Westcott Clarke
Išleidimo data: 1923 balandžio 1
Trukmė: 73 min
Produkcija: Hal Roach Studios
„Saugumas paskutinėje vietoje” (1923) pelnė Haroldui Lloydui, knygiškam komikui bei eilinio žmogaus herojui apvaliais akiniais ir šiaudine skrybėle, „nutrūktgalviškos komedijos karaliaus” pravardę.
Čia sutinkamas vienas garsiausių nebyliojo kino eros vaizdų: Lloydas kabo dangoraižio viršūnėje, įsikibęs linkstančių laikrodžio rodyklių, virš judrios gatvės. Filmas sulaukė didelės sėkmės ir kritikų pripažinimo bei įtvirtino Lloydą tarp ryškiausių ankstyvojo kino figūrų. Jis ir šiandien sutraukia gausią publiką kaip viena geriausių kino komedijų.
GENEROLAS (1927)
Režisieriai: Clyde Bruckman, Buster Keaton
Prodiuseriai: Joseph Schenck, Buster Keaton
Scenarijaus autoriai: William Pittenger, Al Boasberg, Clyde Bruckman, Buster Keaton
Vadina: Buster Keaton, Marion Mack
Operatoriai: Bert Haines, Devereaux Jennings
Montažas: Buster Keaton, Sherman Kell
Išleidimo data: 1927 vasario 5
Trukmė: 75 min
Prodiuserių kompanija: Buster Keaton Productions
„Generolas” (1927) yra vaizdingas komedijos šedevras su garsiuoju „akmeninio veido” Busteriu Keatonu. Dažnai laikomas viena geriausių nebyliųjų komedijų (ir paties Keatono mėgiamiausia) ir neabejotinai geriausiu kada nors sukurtu filmu apie traukinius. Šis klasikinis epas apie Pilietinio karo nuotykius buvo sukurtas nebyliojo kino erai artėjant prie pabaigos. Filmo plakatai skelbė: „Meilė, lokomotyvai ir juokai”. Tačiau geriausias Keatono filmas sulaukė prastų kritikų atsiliepimų (vadintas nuobodžiu ir nuviliančiu) ir silpno žiūrovų susidomėjimo (surinko apie pusę milijono dolerių), kai buvo išleistas 3-ojo dešimtmečio pabaigoje. Po jo Keatonas prarado savo, kaip kino kūrėjo, nepriklausomybę ir buvo priverstas pasirašyti griežtą sutartį su MGM. Tik po ilgų dešimtmečių filmas imtas minėti tarp geriausių kada nors sukurtų.
1989 m. „Generolas” buvo įtrauktas į Jungtinių Valstijų Nacionalinį Filmų registrą už „kultūrinę, istorinę arba estetinę reikšmę”. Įtrauktas jis buvo Registro įsteigimo metais, drauge su tokiais filmais kaip „Geriausi mūsų gyvenimo metai”, „Kasablanka”, „Pilietis Keinas”, „Vėjo nublokšti”, „Saulėlydžio bulvaras”.
2002 m. apklausoje kino kritikas Rogeris Ebertas įtraukė jį į savo mėgstamiausių visų laikų filmų sąrašą.
2009 m. lapkritį JAV kino platintojai „Kino International” išleido filmą „Blu-ray” disko pavidalu. Tai pirmasis nebylaus vaidybinio filmo perkėlimas į didelės raiškos formatą.
SAULĖTEKIS (1927)
Režisierius: F. W. Murnau
Prodiuseris: William Fox
Scenarijaus autoriai: Carl Mayer, Hermann Sudermann
Vaidina: George O’Brien, Janet Gaynor, Margaret Livingston
Operatoriai: Charles Rosher, Karl Struss
Montažas: Harold D. Schuster
Išleidimo data: 1927 rugsėjo 23
Trukmė: 95 min.
Produkcija: Fox Film Corporation
„Saulėtekis” (1927) buvo sėkmingas vokiečių režisieriaus F. W. Murnau debiutas Amerikoje – pirmasis jo projektas Holivudo „Fox Film” korporacijai (ir Williamui Foxui), tačiau suplanuotas Vokietijoje. Tai pirmasis vaidybinis filmas su sinchronizuotu garsu, kuriam panaudota „Fox Movietone” sistema ir sukurtas Hugo Riesenfeldo garso takelis. Filmas pasirodė pačioje nebyliojo kino eros pabaigoje, vos keletu dienų aplenkęs žymiojo „pirmojo garsinio” filmo „Džiazo dainininkas” premjerą. Brangiausias iki tol „Fox” kompanijos filmas buvo nustelbtas sensacingo „Džiazo muzikanto” pristatymo ir filmo sukūrimo išlaidos neatsipirko.
Jautriai nufilmuotas išskirtinio vizualumo impresionistinis filmas darytų įspūdį net ir be savo dialogų ar titrų kortelių. Novatoriškas ir sklandus kameros judėjimas per erdves (pelkes, vagonėlio kelionę į miestą, valtis, šokių sales, tramvajus ir miesto eismą) sukuria netikėtą gylio bei platumos iliuziją. Judanti kamera įtakojo ateities filmus, tokius kaip Johno Fordo „Informatorių” (1935) ar Orsono Welleso „Pilietį Keiną” (1941). Visos filmo dekoracijos, tiek išorinės, tiek vidinės, buvo sukonstruotos taip, kad atitoltų, taip sustiprindamos gylio iliuziją. Kitos naudotos technikos buvo didesnių fizinių objektų statymas pirmajame plane ir nykštukinės figūros miesto fone.
Rafinuotai išnaudojant šviesą, tamsą ir šešėlius, natūralus ir dirbtinis apšvietimas vidaus bei lauko scenose išryškina nuotaikas bei kontrastus tarp „kaimo” ir „miesto” gyvenimo. Mėnesiena, klampios pelkės ar ežero paviršius fiksuoja kerintį šviesos žaismą. 3-jame dešimtmetyje prasidėjusi pusiau pavojinga žvitrių moterų emancipacija buvo įkūnyta šėtoniškos, tačiau erotiškos modernios Miesto Moters personaže. Teminiai elementai dažnai sudaryti iš dialektinių ar dichotominių opozicijų: saulėtekis – saulėlydis, diena – naktis, gėris – blogis, saulė – mėnulis, puvimas – tyrumas, taika – smurtas, kaimas – miestas, Senasis pasaulis – Naujasis pasaulis, natūra – kulūtra, geidulingumas – nekaltybė, šviesiaplaukė, ištikima valstiečio žmona – tamsi, aistringa, gundytoja miestietė ar fatališka moteris, nuodėmė – išganymas.
1929 m. surengtoje pirmojoje Oskarų ceremonijoje „Saulėtekis” buvo apdovanotas už unikalų ir menišką pastatymą. 1937 m. „Saulėtekio” negatyvo originalas sudegė gaisro metu. Iš išlikusios kopijos buvo sukurtas naujas negatyvas. 1989 m. Jungtinių Valstijų Kongreso biblioteka pripažino filmą „kultūriškai, istoriškai ar estetiškai reikšmingu” ir atrinko į Nacionalinį filmų registrą. 2002 m. Britų kino instituto surengtoje kritikų apklausoje „Saulėtekis” užėmė septintąją vietą tarp geriausių filmų visoje kino istorijoje.
MINIA (1928)
Režisierius: King Vidor
Prodiuseris: Irving Thalberg
Scenarijaus autoriai: King Vidor, John V.A. Weaver
Vaidina: James Murray, Eleanor Boardman
Operatorius: Henry Sharp
Montažas: Hugh Wynn
Išleidimo data: 1928 vasario 18
Trukmė: 104 min.
Produkcija: MGM
„Minia” (1928) yra tikras, nemirtingas, nesenstantis amerikiečių nebyliojo kino šedevras, sukurtas režisieriaus Kingo Vidoro. Šis eksperimentinis socialinis komentaras, sukurtas pagal Kingo Vidoro ir Johno V.A. Weaverio scenarijų, ryškiai skyrėsi nuo kitų to laiko vaidybinių filmų dėl savo neholivudiško kasdieninio gyvenimo traktavimo. (Tai buvo pirmasis JAV vaidybinis filmas, kuriame parodytas tualetas su unitazu.)
Šis įtakingas ir pripažinimo sulaukęs filmas buvo nominuotas Oskarui už unikalų ir menišką pastatymą.
1989 m. jis pateko tarp 25 pirmųjų filmų, atrinktų saugoti į Nacionalinį filmų registrą kaip „kultūriškai, istoriškai ar estetiškai reikšmingų”.
„Minia” nesulaukė labai didelės sėkmės savo pasirodymo metu, tačiau yra nuolat giriamas kaip vienas geriausių ir stipriausių amerikietiškų nebylių filmų. Tai buvo nepaprastai novatoriškas filmas, tačiau kaip tik tada, kai Didžioji depresija ir garsinių filmų atsiradimas radikaliai pakeitė kino raidą. Dėl ankstyvosios garso įrašymo technikos apribojimų ištisą dešimtmetį joks filmas neprilygo „Minios” judančios kameros inovacijoms. Be to, Depresijos laikmečio publikai reikėjo pramogų ir užsimiršimo, o ne atšiauraus „Minios” realizmo, prie kurio kino kūrėjai sugrįžo tik po II Pasaulinio karo. Režisierius Jeanas Lucas Godardas, 7-jame dešimtmetyje paklaustas, kodėl nebuvo sukurta daugiau filmų apie paprastus žmones, atsakė: „Kam perdarinėti „Minią”? Juk jis jau sukurtas.”
