Tikriausiai nieko nebestebina konkursai, vykstantys ne tik viešųjų pirkimų ar valstybinių, savivaldybių įmonių veikloje. Verslininkai puikiai supranta, kad skelbiami konkursai yra trumpiausias kelias nustatyti rinkos kainai, taip pat išsirinkti sau tiekėjus, partnerius, vežėjus, ekspeditorius. Mūsų įmonė – ne išimtis, kiekvienais metais tenka dalyvauti įvairiuose konkursuose. Ne visi jie būna sėkmingi, nes žinant su kokia konkurencija tenka susidurti transporto-ekspedicinėje veikloje, žinant, kad Lietuvoje yra daug puikių, kokybiškas paslaugas teikiančių įmonių, ne visada pavyksta nugalėti. Tačiau, kai viskas baigiasi pergale, reikia pasidžiaugti, pradžiuginti savo partnerius, su kuriais tenka dirbti kiekvieną dieną! Žinoma, viskas būtų dar geriau ir paprasčiau, jei visi konkursų dalyviai, bent jau panašiai suvoktų verslo etikos, dalyvių moralės pagrindinius principus. Pas mus (o gal ir ne tik pas mus), vis dar bandoma būti „gudresniais“: nepaisant duotų sąlygų, būtinai reikia susirasti kokių nors „landų“, pažįstamų, „laiku ką nors kam nors pakišti“, anksčiau laiko apsiskelbti, neva, laimėtoju, sumenkinti savo konkurentus, kurie kitu atveju bet kada galėtų tapti partneriais, ir naudos tikrai būtų žymiai daugiau visoms šalims. Norisi tik pastebėti, kad su tokiom nuostatom, t.y. nieko nepaisant prisivilioti (ar nuvilioti) klientus, dažnai nepaisant net logiškų rinkos kainų, jokių rinkos tyrimų, situacijos ir t.t., dažniausiai naudojasi žmonės, ar įmonės kurios jau iš rinkos ne kartą buvo iškritę, bankrutavę, palikę didžiules skolas, pagrinde tiems patiems vežėjams, ekspeditoriams, nutraukę vienašališkai sutartis su klientais, palikę juos likimo valiai viduryje metų.