Flamenko užkerėti

Veide – visa emocijų paletė: aistra, geismas, neapykanta, skausmas, kančia, išdidus švelnumas. Jokių prisilietimų ir jokių žodžių. Tik jausmai ir vidinė įtampa. Taip šokamas flamenkas – iš Ispanijos kilęs temperamentingas šokio spektaklis.

„Jeigu vyro neištikimybė į moters krūtinę įsmigo lyg peilis, tas skausmas turi atsispindėti jos veide. Kitaip tai nebus flamenkas“, – pasakojo balerina Beata Molytė-Kulikauskienė, prieš metus pradėjusi mokyti klaipėdietes meno šokti šį ispanišką šokį.

Netrukus pati šokėja su bendraminčiu Aleksandru Prijmenka atidarys studiją, kurioje bus mokoma šokti argentinietiškąjį tango, pilvo šokį, baletą ir net džiazą. Tačiau flamenkas visada liks pagrindine Beatos aistra.

„Čigoniškas sijonas, rožė plaukuose, ryžtingi žingsniai, viduje verdanti drama. Kas gali būti gražiau?“ – meilę flamenkui prisipažino žinoma šokėja.

Vyrai drovisi?

Pastaraisiais metais Klaipėdą tiesiog užvertė pramoginių šokių banga – šimtai klaipėdiečių kojas miklina net keliose šokių studijose. Vienose siūloma mokytis tik Lotynų Amerikos šokių, kitose – modernaus šokio meno, trečiose vyksta linijinių šokių, stepo ar repo pamokėlės.

Tačiau flamenko mokyklos uostamiestyje nebuvo iki šiol. Tokią studiją turi tik vilniečiai.

„Šis šokis klaipėdiečiams apskritai – didelė paslaptis. Kone kiekvienas žino, kas yra tango ar salsa, o apie flamenką retas turi žinių“, – pasakojo Beata, jau metus su kolega Aleksandru dėstanti flamenką dvidešimčiai klaipėdiečių.

Kol kas studiją lanko tik moterys – vyrai kažkodėl vengia šokti šį temperamentingą šokį.

„Gal kompleksuoja? Būna, kad ir moterys nedrįsta iškart šokti – pasėdi, pažiūri. Šokti flamenką gali išmokti kiekvienas, tačiau tobulai, matyt, jį šoka tik patys ispanai“, – sakė šokių vadovė.

Paklausti, ar patys, būdami profesionalūs šokėjai, flamenko šoka tobulai, Beata ir Aleksandras neslėpė: „Tikrai ne. Žiūrime vaizdo medžiagą, mokomės, tobulėjame. Tada įgytas žinias norisi ir kitiems perduoti. Kad suvoktum, kas per magija yra flamenkas, reikia pabandyti jį pašokti.“

Ispanams – kraujyje

Beatos ir Aleksandro studija, kuri po remonto turėtų atsidaryti rugsėjo viduryje, jau turi pavadinimą – „Duende“. Ką reiškia šis skambus, tačiau lietuvių ausiai neįprastas žodis?

„Duende“ iš ispanų kalbos verčiama kaip „flamenko dvasia“, – aiškino Aleksandras. – Tai ugnelė, kuri arba yra, arba jos nėra. Jeigu duende nėra, vadinasi, žmogus nemoka šokti flamenko.“

Šokėjai pasakojo, kad duende gali turėti ir lietuvis, tačiau reikia nemažai dirbti. Esą ispanams flamenkas, kuris šokamas iš kartos į kartą, įaugęs į kraują, o lietuvaičių prigimčiai jis svetimas.

„Flamenko net šokimo principai visiškai kitokie. Kai šokame lietuvių liaudies šokius, bendraujame su žiūrovais, su partneriu, o flamenkas šokamas rankomis ir veidu. Ispanijos pietuose, kur gimė šis šokis, jis šokamas tavernose. Tenykščiams šokėjams užtenka lygiai vieno kvadratinio metro – jokių prisilietimų, tik emocijos“, – tikino šokėjai.

Beata ir Aleksandras užtikrino, kad šokti flamenką beveik tobulai vis dėlto įmanoma net šiauriečiams lietuviams.

„Tačiau kai mūsų auklėtinės nuvažiavo į Ispaniją, grįžo nusivylusios, nes pamatė, kaip flamenko šoka tikrosios ispanės…“, – sakė Beata.

Reikia įtampos

Kita vertus, net kelionė į flamenko tėvynę neatbaidė dviejų dešimčių entuziasčių lankyti egzotiškojo šokio pamokas.

Pasak Beatos, pradedančios šokėjos nusipirko ne tik specialius batelius, bet ir pasisiuvo ar iš Ispanijos parsivežė čigoniškus sijonus – su treningu esą flamenko šokti neįmanoma.

„Jos eina kaip į šventę – pasidaro makiažą, šukuosenas, rožę į plaukus įsega“, – mokinių stropumu džiaugėsi Beata.

Nors į jos studiją vyrai kol kas neužsuka, o apie galimybę išmokti flamenko teiraujasi tik telefonu, Beata mielai papasakojo, kaip turėtų atrodyti šį šokį šokantis vyras: „Paprastai – plačiai atsegti marškiniai atraitotomis rankovėmis ir juodos kelnės. Gali būti ir daugiau čigoniškų detalių – pavyzdžiui, žabo ant marškinių.“

Tačiau gražūs drabužiai ir ryžtas išmokti šokti – dar ne viskas, ko prireiks norint harmoningai šokti flamenką.

Pokalbio metu Beata ir Aleksandras nuolat kartojo magišką žodžių derinį – „ vidinė įtampa“. Kas gi ji tokia?

„Tai – privaloma flamenko sąlyga. Visos emocijos turi tiesiog skverbtis iš vidaus. Turi matytis tikras skausmas arba tikras švelnumas. Abejonių likti negali. Flamenkas – tarsi mažas spektaklis“, – teigė Beata.

Baletas – nuo mažens

Kaip žinomi Muzikinio teatro baleto artistai staiga nukrypo nuo klasikinio šokio ir pasuko į flamenko?

„Esu tikra menininkė. Dabar, kai pagimdžiau sūnų, laiko truputį mažiau, bet šiaip ne tik šoku – ir piešiu, ir groju. Tik, gaila, nedainuoju. Man patinka menas plačiąja šio žodžio prasme. Flamenko – ne išimtis. O jei reikėtų, ir kepurinę sušokčiau“, – sakė M.K.Čiurlionio baleto mokyklą Vilniuje baigusi Beata.

Jai pritaria ir dvidešimt metų Muzikinio teatro scenoje šokantis Aleksandras, vadinamas teatro veteranu.

„Kai prieš pusantrų metų pamačiau Beatą, dailiai sukančią rankas flamenko stiliumi, iškart pasiūliau atidaryti drauge šokių studiją. Man šis šokis taip pat visada patiko, tad abejonių neliko“, – teigė šokėjas.

Rasti laiko flamenkui abu pasiryžę bet kokiomis priemonėmis, nors užimtumas teatre ir yra didelis.

„Scenoje šokti galima tik iki tam tikro amžiaus, juk profesionalūs šokėjai anksti išlydimi į pensiją, o flamenką gali šokti visą gyvenimą“, – tikino studijos „Duende“ įkūrėjai.