Autorinis kinas ir jo šiuolaikinės transkripcijos
ALF namuose Irina Šilova skaitė paskaitą “Autorinis kinas ir jo šiuolaikinės transkripcijos”. Po paskaitos rodytas naujas režisieriaus V. Sorokino filmas “Totalitarinis romanas” apie visus apėmusią valdžios persekiojimo baimę septintame dešimtmetyje.
Autorinis kinas gimė atsitiktinai. To kaltininkai – žmonės, atnešę į kiną savo individualybę. Tai ryškios, ilgai degančios žvaigždės, tokios asmenybės kaip Binuel, Brison, Tarkovskij, Felini. Autoriniame kine svarbu ne tai, ką tu pasakai, atrandi, kokį žanrą pasirenki, bet tai, kokį tu sukuri savitą pasaulį, kuriame keletą valandų vieši žiūrovai. Autorius – tai menininkas, kuriantis pasaulio suvokimą per savo prizmę. Tas kūrinys visada turi praeitį, dabartį ir ateitį. Jis pilnateisiškai egzistuoja šalia realaus pasaulio. Svarbu atskirti autorinį kiną nuo kitų, nes geras kinas – nebūtinai yra autorinis.
Režisierius Brison savo filmo “Pasmerkti mirti” siužetu pasirenka netgi, atrodo, banaliai paprastą istoriją. Pasmerktasis mirti bėga. Finalas iš anksto žiūrovui žinomas, o tai visiškai priešinga komerciniam kinui. Sudominti bandoma pačiu pasiruošimo pabėgimui procesu. Žiūrintysis filmą susimąsto apie laisvės kategorijas, jos kilmę. Brison darbai gali būti klasikiniais klaidingo kino darbo pavyzdžiais: už kadro skambantys žodžiai tiksliai apibūdina tai, kas vyksta kadre. Tačiau autorius savo filme “Pasmerkti mirti” taip elgiasi tyčia – garso ir vaizdo dublikacija siekiama sujungti dvi nepilnas informacijos sroves, kurios sukuria fenomenalų psichologinį efektą: kai tik garsas dingsta, vaizdas atrodo nerealus.
Autoriaus pareiga atrasti tą klausimą, kuris šiuo metu žmonijai aktualiausias ir susumuoja visas kitas problemas. Svarstomas tas “prakeiktas” klausimas, per kurį mes pažįstame save. Jeigu to pagrindo, karkaso nėra, tai nepadės jokie techniniai mandrumai ar originalesni režisūriniai sprendimai. Žiūrovas turi pats atsakyti į autoriaus filme pateiktą klausimą. Autorinis kinas kreipiasi į individualybę.
Tarp Rusijos kino žmonių populiarus posakis: “Autorinis menas gimsta iš kuklumo, gyvuoja kovoje ir miršta nuo laisvės”. Autorinis kinas buvo ir bus ypatingai brangus menas. Rusija kinui per metus išleidžia 2 mln. JAV dolerių – tai juokingai mažai. Paremiami 2-4 filmai. Todėl jaunosios kartos menininkai paliekami vieni autorinio kino mūšio lauke už žiūrovą. Viešnia iš Rusijos pastebėjo, kad Lietuvoje televizijos režisūros studentai turi geresnes sąlygas, tačiau trūksta drąsos ir noro kovoti.
Pasak Irinos Šilovos, jos paskaita buvo gana revoliucioninga ir ji tikėjosi didelių diskusijų bei debatų iš salėje sėdėjusių Muzikos akademijos televizijos režisūros vyresniųjų kursų studentų. Tačiau pastarieji prabilo tik išėję laukan, sustoję parūkyti. Jų nuomone, gerbiama dėstytoja specialiai kaip autorinio kino atstovus minėjo tik vyresniuosius režisierius, kad sukelti jaunųjų pasipiktinimą ir tai būtų paskata studentams parodyti savo išmanymą, jaunųjų talentų pažinojimą.
Barbora Palaitytė
