Aleksandras Žarskus apie Kultūros, religijos ar civilizacijos pirminį pamatą
Kodėl Lietuvių valstiečių Vaikai iš karto nuo žagrės tapdavo inteligentais, šviesuoliais, eruditais, tuo tarpu kai Prancūzijoje tokį lygį pasiekdavo tik per tris kartas? Vėlgi atsakymas tas pats – dėka sudrausmintos ir perkeistos gyvybinės energijos. Tai ką jau pamiršome, pastebėjo kitataučiai. Pamokslininkas iš Berlyno D. Jenišas (1799 m.) K. G. Milkaus žodyno pratarmėje rašė, kad Lietuvių Moterys ir merginos nuo seno itin giriamos už skaistybę, ir joms daro Garbę, kad jų Kalboje nėra Žodžio, reiškiančio neištikimybę. Todėl šeštas Dievo įsakymas, kurį Mes šiandien verčiame Nepaleistuvauk, kaip pastebi D. Jenišas, gali būti išverstas tik aprašymu. Pvz., M. Mažvydo katekizme (1547 m.) 6-is Dievo įsakymas išverstas Neišžaki svetimos Moters; M. Petkevičiaus katekizme (1598 m.) – Su svetima negyvensi.
Nors tai gana akivaizdūs dalykai, tačiau jie ignoruojami. Dažniausiai viską lemia įsitikinimai ir ideologija. [..]
[..] Išvada labai paprasta – norint ką nors pasiekti, reikia save apriboti, suvaržyti, pasiaukoti. Gyvenimas nuolatos ją patvirtina. Ji tinka ir atskiram asmeniui, ir visuomenei. Kiekviena Kultūra, religija ar civilizacija prasideda nuo draudimų. Religijų, kuriose gausu draudimų, paskirtis – būti nukreiptoms į Žmonijos išsaugojimą ir vystymąsi. Ir atvirkščiai: kai draudimai naikinami – prasideda išsigimimas ir neišvengiama griūtis.
Parengta pagal http://alkas.lt/2012/06/25/a-zarskus-civilizacija-seksas-ir-islikimas/