Advento, šv. Kūčių ir Kalėdų valgiai bei gėrimai (II dalis)
Kauno restoranai ir kavinės, kurių tarpukario metais vien Laisvės alėjoje buvo per 40, visoje Europoje garsėjo savo spanguolių putėsiais.
Spanguolių putėsiai
Kauno restoranai ir kavinės, kurių tarpukario metais vien Laisvės alėjoje buvo per 40, visoje Europoje garsėjo savo spanguolių putėsiais. Atrodo buvo ką čia stebinti, kai Europos sostinėse buvo gaminami įvairiausių uogų ir vaisių putėsiai. Berlyne, Paryžiuje, Romoje, Londone, Vienoje prašmatnių restoranų kulinarai gamindavo fantastiškiausius saldėsius ir gardėsius, kad tik prisivilioti daugiau lankytojų. Bet štai, tokio putėsio, koks būdavo gaminamas eilinio kauniečio namuose, žymiausių Europos restoranų kulinarai nesugebėdavo sukurti.
Kauno spanguolių putėsio ypatumai buvo tame, kad Lietuvoje augančios spanguolės buvo rūgštesnės. Kaune ir cukrus buvo brangesnis, nei kitose Europos sostinėse, tad kauniečiai vietoje cukraus dėdavo pigesnį saldiklį – medų. Tačiau pagrindinis skirtumas buvo gamybos technologijoje. Jei, sakykime, kitur buvo naudojamos spanguolių sultys, tai kauniečiai putėsiams spanguoles gamindavo pagal senovinį spanguolių gaivos receptą.
Ikikariniame Kaune šis spanguolių putėsis buvo gaminamas visuose restoranuose, kavinėse ir baruose. Po karo, kai regimai kito Kauno gyventojų sąstatas, šis receptas buvo užmirštas, nors iki 80-jų metų jis dar būdavo gaminamas „Metropolio“ restorane, senojoje „Tulpėje“. Buvo atsiradęs ir naujame restorane „Trijose mergelėse“, tačiau išėjus senajai virtuvės šefei, dingo iš valgiaraščio.
Gaila, kad ir dabar kauniečiai sunaikino savo garsiuosius restoranus, kavines su išskirtiniais valgiais ir gėrimais, ramiu pasėdėjimu, intelektualiniais pokalbiais, žinomais ir gerbiamais senbuviais, o patys pradėjo maitintis didžiųjų prekybos centrų greitmaisčiu prabėgom, paskubomis į save sumesdami menkavertį netikusį maistą, sukimšdami picą, hamurgerį, dioner-kebabą ar kitokį šlykštmaistį, prifarširuotą nuodingų chemikalų. Bet pamirškime tuos niekus ir pamėginkime šiandien pasigaminti spanguolių putėsį. Tam reikės:
* 200g spanguolių
* 120g cukraus (cukrų dėkime tam, kad atpiginti savikainą)
* 60g medaus
* 60g manų kruopų
* 450ml vandens
Perrinktas, gerai nuplautas ir nusausintas spanguoles sumalkime, išspauskime sultis ir padėkime šaltai. Likusius uogų tirščius užpilkime verdančiu vandeniu, dėkime ant ugnies, užvirinkime, sumažinkime ugnį ir virkime 5 minutes.
Nuovirą perkoškime per marlę, įdėkime medų ir jį išmaišykime, kad ištirptų. Po to suberkime cukrų ir dar pavirkime, kad gautume sirupą. Sirupui užvirus, plona srovele, visą laiką maišant, supilkime manų kruopas. Visą laiką reikia maišyti, kad nesusidarytų gumulai. Ugnį sumažinkime ir dar virkime apie 12 minučių. Dabar nuimkime puodą nuo ugnies, įpilkime spanguolių sultis ir plakime mikseriu tol, kol susidarys šviesiai rausvi putėsiai. Putėsius sudėkime į vazeles arba dubenėlius ir dėkime į šaldytuvą, kad sustingtų.
Spanguolių putėsiai senovėje būdavo patiekiami su saldžia grietinėle. Suprantama, Advento metu taip putėsius duoti nederėtų, bet per Šventąsias Kalėdas gal būt ji ir tiktų. Išradinga šeimininkė savo svečius galėtų nustebinti ir netikėtu spanguolių muso patiekimu, – tam pagaminusi raudonos karamelės „siūlų“ rutuliukus.
Senovinė spanguolių gaiva
Spanguolių sultys gali pakeisti antibiotikus, skirtus kovai prieš gausybę skirtingų rūšių bakterijų, su kuriomis kovoja daugelis šiuolaikinių medicininių preparatų. Tai įrodo tyrimo rezultatai, pristatyti kasmetiniame Amerikos chemikų draugijos posėdyje San Franciske. Mokslininkai spanguolių sultyse rado augalinės kilmės taninų – fenolinių junginių, kurie stabdo organizmo ligas sukeliančių bakterijų dauginimąsi.
2003 metais žurnale „Science News“ buvo publikuojami tyrimo rezultatai, įrodę, kad spanguolių sultys labai naudingos širdžiai. 200g perrinktas, gerai nuplautas spanguoles sumeskime 2-3 minutėms į verdantį vandenį, išgriebkime, ištrinkime per sietą. Gautas sultis atidėkime, o tirščius supilkime atgal į vandenį ir dar 5-10 min. pavirinkime. Paskui iškoškime per dvigubą marlę, supilkime išspaustas spanguolių sultis ir pagal skonį pasaldinkime medumi arba cukrumi.
Lietuviška spanguolių gira
Spanguolių sultyse yra proantocianidas, neleidžiantis susidaryti dantų akmenims, todėl šiandien jau kuriamos dantų priežiūros priemonės, galėsiančios apsaugoti nuo paradantozės. Tyrimai taip pat rodo, kad kasdieninė spanguolių dozė mažina kraujyje mažo tankio „blogąjį cholesteriną“ ir didiną „gerąjį“. Be to, spanguolių sultys užkerta kelią pūslės infekcijoms, neleidžia joms nusėsti ant pūslės sienelių. O reguliarus spanguolių vartojimas naikina virškinamojo trakto Helikobakter pylori bakterijas, kurios gali sukelti skrandžio opą arba net skrandžio vėžį. Tačiau svarbiausia yra tai, kad spanguolės stabdo arba net neleidžia vystytis vėžio augliams. Nėra ko stebėtis, kad mūsų bočiai, reguliariai vartodami spanguoles savo mityboje, mažiau sirgdavo ir nežinojo vėžinių susirgimų.
Suprantama, pripratus prie saldžiųjų nuodingais saldikliais pasaldintų limonadų, erzacgirų, pavojingų gyvybei cocacolupepsifantuspraitų, neįprasta bus gerti gerą girą, kuri yra žymiai rūgštesnė, tačiau pabandyti verta ir naudinga. Tam imkime:
* 5 litrus vandens
* 1kg spanguolių
* 0,5kg cukraus
* 20g alaus mielių (galima ir paprastų)
* 50 razinų (jų negalima plauti, nes ant razinų yra rūgimui reikalingos bakterijos).
Perrinktas, gerai nuplautas spanguoles sumeskime 2-3 minutėms į verdantį vandenį, išgriebkime, ištrinkime per sietą. Gautas sultis atidėkime, o tirščius supilkime atgal į vandenį ir dar 5-10 min pavirinkime. Paskui iškoškime per dvigubą marlę, supilkime išspaustas spanguolių sultis, cukrų, išmaišykime ir ataušinkime iki kambario temperatūros.
Po to sudėkime kildytas mieles ir pastatykime, kad parūgtų. Kitą dieną nugraibykime putas, suberkime razinas ir, sandariai uždarius indą, palaikykime 2-3 dienas. Nenustebkite, kad gira bus rūgštoko skonio, – būtent tokia turi būti gira, tokią gerdavo lietuviai kelis tūkstančius metų ir mažiau sirgdavo.
