Ar Europa tikrai nori vilko?
Jūsų dėmesiui keletas pasakojimų apie gamtą, medžioklę. Autorius – senas medžiotojas, miškininkas ir gamtos mylėtojas Vytautas Ribikauskas. Šie pasakojimai įvairiu laiku išspausdinti laikraščiose “Ūkininko patarėjas”, “Kauno diena”, “Tėviškės žinios ” ir kituose leidinuose.
***
Kad Lietuvoje neapykanta vilkams pasireiškia pačiomis rafinuočiausiomis naikinimo priemonėmis, kaip parašė p. S.Paltanavičius (“Kauno diena”, “Ir vilkus reikia… ginti”), tai, sakyčiau, tik žurnalistinė retorika (jos, beje, irgi nereikia neigti). Lietuvoje vilkų niekas nenuodija, netgi neteko girdėti, kad gaudytų spąstais. Dar daugiau, mažai kur naudojamas kiek sėkmingesnis vilkų medžiojimo būdas su vėliavėlėmis. Mažai belikę ir medžiotojų, kurie sugeba vilkus prisišaukti pamėgdžiodami jų kaukimą.
Vilkų daugiausiai nušaunama tik atsitiktinai per kitų žvėrių medžiokles. Ne, dar tose vietose, kur yra aktyvesnių medžiotojų, esant sniego dangai, suorganizuojama ir viena kita speciali vilkų medžioklė. Kauno medžiotojų draugijoje jau kelintą pavasarį (kažkodėl pavasarį?) rengiama viena masiškesnė vilkų medžioklė, kurioje dalyvauja beveik šimtas šaulių ir varovų. Tiesa, neteko girdėti, kad tokios medžioklės metu būtų sumedžiojamas nors vienas pilkis. Po tokių medžioklių daugiau gali rasti ne medžioklės trofėjų, o tuščių butelių, likusių miške po medžioklės “rezultatų” aptarimo prie laužo.
Na, o Europa kas kita. Iš minėto p. S.Paltanavičiaus straipsnio matyti, kas toje Europoje vilkų nori, o kas ne. Tose šalyse, kur vilkų jau nė vieno nėra, jų išsiilgta. Norvegijos platybėse, kur telikę 5-10 vilkų, 94 procentai gyventojų pasisako už šių žvėrių globą, o Suomijoje – 200 pilkių (palyginkime tos šalies teritoriją su Lietuvos) ir jie medžiojami. Portugalijoje, kur vilkų belikę vos 100, ir tai naikinami pasislėpus. Tai koks gi mums pavyzdys toji Europa? Tai jie iš mūsų turi mokytis, kaip su vilkais sutarti. Esant tokiai padėčiai aplinkinėse valstybėse (Baltarusijoje vilkų daug, Lenkijoje ir Latvijoje taip pat), 600 vilkų mūsų mažai Lietuvai tikrai nemažas skaičius. Ir tokiais būdais, kokiais pilkius Lietuvoje dabar medžiojame, jų skaičiaus nesumažinsime. Atvirkščiai, jaučiama vilkų gausėjimo tendencija. Tad nemanau, kad reikia steigti vilkų globos draugijas. Žinoma, aš ne už vilkų išnaikinimą (dar norėtųsi susitikti akis į akį su vilku, kad ir be šautuvo). Pas mus niekas išnaikinti vilkų ir nesiekia. O Europoje triukšmaujama be reikalo. Tegul toji vilkų globos draugija mažiau kišasi į kitų valstybių reikalus, o verčiau pabando priveisti vilkų savo šalyje.
Ir visai man nesuprantami mūsų valdžios vyrai, garbinantys tas “europines pažiūras”. Europa nori vilkų, lūšių, meškų, baltųjų kiškių… Europa nenori, kad kas nors pasaulyje gaudytų žvėrelius spąstais, šaudytų valkataujančius šunis ir kates, kad stambesni už kiškį žvėreliai nebūtų šaudomi iš lygiavamzdžių šautuvų. Jeigu Danijoje nėra nė vieno bebro, tai juk baisu, jeigu ten, kur tie bebrai jau kenkėjais tapo, jie gaudomi spąstais… Europa nori – Europa nenori… O mes klupdami norim lėkti ton pusėn, kurion toji Europa mosteli. Bet toji išgarbintoji europa pačiame savo centre čirškina ant keptuvių nušautus ir tinklais sugautus strazdus, lakštingalas, liepsneles, vieversius, o gal net ir karėtaites. Tai gal tegul jie pirma susitvarko patys su savo bėdom, ir tik tada nurodinėja kitiems, kaip elgtis su vilkais ir lygiavamzdžiais šautuvais. Tas pat ir su medžioklių kainomis. Mūsų valdžios vyrai jau kuris laikas stumdosi tarpusavyje ir negali išsiaiškinti, kuris daugiau milijonų kyšių paėmė. Tad jiems gal ir europinės medžioklių kainos jau tinkamos. O ką daryti paprastiems valstiečiams, kai ne tik kyšio niekas nepasiūlo, bet netgi neapmoka už kruvinu prakaitu pagamintą žemės ūkio produkciją? Jiems iki tos Europos dar taip toli kaip ir iki graižtvinio šautuvo. O ar negalėtume mes draugauti su tąja Europa, bent medžioklėje laikydamiesi savų tradicijų ir savo požiūrio į vieną ar kitą žvėrį ir paukštį ir, bent kol praturtėsime, nekeisdami medžioklių kainų, lygiavamzdžių ginklų, medžioklės amunicijos ir aprangos? Gal dėl to neatsisakytų mūsų priimti į Europos Sąjungą. Juk italų ir prancūzų, ant iešmų kepančių mažus paukštelius, iš Sąjungos niekas neišvaro!
Kauno diena, 1999 03 16, Valstiečių laikraštis, 1999 03 30
