Žiema ramybė
Žiema, ramybė Kelias, vedantis miškan Pušyne tylu

Žiema, ramybė Kelias, vedantis miškan Pušyne tylu

Už lango – sniegas Bičiuliai – šalia, arti Gera, nuostabu

Sninga baltai ir Švariai, šalčio nėr dabar Tik tyla aplink

Sniego pusnyje Gimsta baltos eilės Tyla užburia

Noriu svajoti Būti ir gimti naujai Išnykti erdvėj

Trapus kaip ledas Tas prisilietimas vėl O gal taip reikia

Čia gera labai Pajausti save – ne tik Galvoti kas bus rytoj…

Šilta balta čia Ramybė ir palaima Vienija Šalia

Išmintis gili Apšerkšnijusiam miške Aplanko mane

Kaip yra būti Kai mintys šveisios baltos Širdyje ramu

Kai matau sniegą Prisimenu vaikystę Snieguolės šokį

Leisti išeiti Kad negirdėčiau jų Neprisiliesti