Aš išeinu
Aš išeinu. Tu lieki. Du rudenys

Aš išeinu. Tu lieki. Du rudenys

Senosios šventyklos Suvargusios glicinijos. Lapkryčio metas

Vasaros mėnesiena. Klampynėj šviesu, Kur mėgsta ilsėtis vandeniai

Išsiskiria žmonės, Kopiantys per kalnus. Išdegęs laukas

Kamparmedžio šaknis Plauna lėtai Rudens lietūs

Ir keptuvė, ir puodas, Ir nakvynė puiki. Ryto rasa

Vakaro lietus. Paslaptingu balsu Rupūžė kurkia

Kaskart nubyrėjus žiedams Vis labiau senstant, O slyvų šakelės!

Krintant girdžiu Sniego dribsnius. Tirštėjanti nakties tamsa

Ramybė aplink Ežero gelmėje Debesų kamuoliukai vis plaukia

Dvi puikias lėlytes Iš dėželės ištraukė – Veidu jų pamiršt negali

Šerkšnas aplink per šimtą mylių. Plaukiu valtele, O kelrodis – mėnuo