Sniegas į kurį
Sniegas, į kurį žvelgėm abu, – ar šiemet jis vėl iškrito?
Žvaigždėta naktis
Žvaigždėta naktis. Kvaila moteris šnabžda: „Uždegti lempą?”
Vienišas skėtis
Vienišas skėtis temstant slenka pro namus. Pirmasis sniegas.
Naktis praėjo
Naktis praėjo: ant pūkuoto kirmino rasos lašeliai.
Man kurs išeinu
Man, kurs išeinu; tau, kuris pasilieki, – mums – du rudenys.
Du varpų balsai
Du varpų balsai, šneką saulėleidyje… Ak, vėsi kalba!
Pasenę gluosniai
Pasenę gluosniai… Mąstau: ilgas bus kelias, kai jūs nueisit.
Krintantys lapai
Krintantys lapai puola ir klojas; lietus plakas į lietų.
Atverta burna
Atverta burna, drauge, parodo vidų. Negudri varlė!
Žiūrėk į žvakę
Žiūrėk į žvakę! Koksai alkanas vėjas medžioja sniege!
Aplanko kapus
Aplanko kapus… Nurodydamas kelią… Šeimos pasenęs šuo.
Skrido dvi varnos
Skrido dvi varnos. Viena į kairę skrido. Pavasaris jau.