|

V.Adamkus pritaria pilietybės suteikimui litvakams

Izraelyje viešintis prezidentas Valdas Adamkus sako, kad jis pritars Lietuvos pilietybės suteikimui išvykusiems žydams, jei Seimas priims tokį įstatymą. Kalbėdamas Lietuvos radijui apie savo susitikimą su litvakais, prezidentas pažymėjo, išvykę tėvynainiai priminė šimtmečius siekiančią žydų įsikūrimo Lietuvoje istoriją nuo Vytauto Didžiojo laikų, todėl pageidauja turėti Lietuvos pilietybę. Prezidentas Lietuvos radijui sakė, kad pokalbiuose nebuvo užsiminta nei apie nuosavybės grąžinimą, nei apie pensijas.

Kam atiteks 500 milijonų litų vertės žydų turtas?
|

Kam atiteks 500 milijonų litų vertės žydų turtas?

Klaipėdoje rusakalbiai žydai plačiai skelbiasi, kad Lietuvos Respublikos ir Klaipėdos savivaldybė atiduotų Mėmelio žydams ir Žemaitijos žydams priklausantį nekilnojamą turtą. Iki šiol apie teisinius šių reikalavimų pagrįstumus Lietuvoje dar nebuvo kalbėta, nes kol kas vyrauja viena vienintelė a priori nuostata: vieni žydai reikalauja kitiems žydams priklausančio nekilnojamo turto, tai tas turtas ir privalo būtinai būti atiduotas. Ši abstrakti reikalavimo nuostata jokiu būdu nėra juridiškai reglamentuota jokiais nei konstituciniais (Europos Sąjungos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos), nei juo labiau Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos juridiniais dokumentais. Šiandien Klaipėdoje gyvenantys žydai, reikalaudami iki Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje (Memelyje, t.y. buvusioje Vokietijoje) ir Žemaitijoje (Lietuvos Respublikoje) gyvenančių žydų turto remiasi ne civilizuotos Europos juridiniais dokumentais, o žydų Talmudu, pagal kurio įstatymus žydų religinei bendruomenei priklausantis turtas privalo priklausyti žydų religinei bendruomenei.

Žydams tarpusavyje besivaidijant, antrą kartą uždaryta vienintelė Vilniuje sinagoga
|

Žydams tarpusavyje besivaidijant, antrą kartą uždaryta vienintelė Vilniuje sinagoga

Tarpusavio ginčų neišsprendžiantys Lietuvos žydai jau antrą kartą uždarė vienintelę Vilniuje veikiančią sinagogą. Kaip BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius, sinagogą pirmadienį nusprendė uždaryti Vilniaus žydų religinė bendruomenė po incidento savaitgalį, kai atidarius du mėnesius neveikusią sinagogą, prie jos įvyko susistumdymas tarp Vilniaus žydų religinės bedruomenės ir draugijos “Chabad Lubavitch” atstovų. Kol kas neaišku, kaip ilgai sinagoga bus uždaryta. Vilniaus sinagoga pirmą kartą buvo uždaryta gegužės pabaigoje po konflikto tarp Lietuvos žydų bendruomenės bei draugijos “Chabad Lubavitch” lyderio rabino Shalomo Ber Krinsky’io (Šalomo Ber Krinskio). Tuomet abi pusės kaltino viena kitą chuliganišku elgesiu bei sukėlus triukšmą per religines apeigas. Anot žiniasklaidos, penktadienį atrakinus žydų maldos namus, visą savaitgalį prie sinagogos virė karšti ginčai, tikinčiuosius skyrė ne tik privatūs apsaugininkai, bet ir policininkai. Dėl teisės atlikti ritualines apeigas sinagogoje, tikintieji pradėjo stumdytis.

Eurazijos žydų atstovai prezidentui priminė savo bendruomenės turto grąžinimo klausimą
|

Eurazijos žydų atstovai prezidentui priminė savo bendruomenės turto grąžinimo klausimą

Vilniuje viešinti Eurazijos žydų kongreso delegacija susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi priminė žydų bendruomenės turto Lietuvoje grąžinimo klausimą. Nors pokalbyje dalyvavusių Prezidentūros atstovų teigimu, Lietuvos žydų bendruomenės klausimas nebuvo pagrindinis šiame susitikime, apie likusį negrąžintą turtą visgi priminta prezidentui. Po susitikimo V.Adamkus žurnalistams teigė, kad šis klausimas liko neišspręstas ir tai turės padaryti naujosios kadencijos Seimas. Kongreso vadovas Aleksandras Maškevičius žurnalistams teigė, kad dabar yra daug padaryta žydų turto grąžinimo srityje ir kaip pavyzdį paminėjo torų perdavimą Izraeliui, tačiau tuo pačiu pridūrė, kad vis dar lieka neišspręstas žydų bendruomenei prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausiusio turto klausimas. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius žurnalistams sakė, kad pirminiame sąraše yra apie 60 objektų, kurių grąžinimo pageidauja bendruomenė, iš viso yra apie 1 tūkst. grąžintinų objektų.

|

XX šimtmečiui baigiantis, arba “Laiškas bičiuliui žydui”

XX a. – tai ideologų ir ideologijų šimtmetis. Pirmojo pasaulinio karo aukos prikėlė iš numirusių radikalias ideologijas, kurias pradėjo išpažinti masės. Tarkim, Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo sveiko proto žmogaus, kuris būtų manęs, jog žmonijos ateitis gali priklausyti nuo proletarinės revoliucijos ar žydų klausimo likvidavimo. Karas šias ideologijas išlaisvino iš mažo intelektų geto, kuriame jos gyvavo. Karo atnešti nusivylimai sukūrė dvi revoliucines tipologijas: bolševikinę ir nacionalsocialistinę. Įsivyravo įsitikinimas, kad išganymas priklauso nuo nacionalistinių ar proletarinių jėgų, kurios geba kovoti prieš tariamą ar tikrąjį priešą. Ideologai žadėjo taiką, gerovę, didybę, bet su sąlyga, kad bus visiškai nugalėtos ir sunaikintos priešų jėgos. Visur aplink tykojo priešas. Juo galėjo būti buržua, kapitalistas, tautinės mažumos atstovas, žydas. Priešo vaidmeniui labiausiai tiko žydai. Jų gausus dalyvavimas revoliucijoje atrodė įtartinas buržuazijos klasei, jų turtas nepatiko kairiesiems, kosmopolitizmas – nacionalistams, atskirumas – visiems.

|

Ar dar ilgai gyvuos žydus kamuojanti antisemitizmo problema?

Pasaulyje gyvena apie 15 milijonų žydų, turinčių vienokių ar kitokių sąsajų su Lietuva. Gimę ar augę čia ir dėl įvairių priežasčių buvę priversti palikti Lietuvą žydai susirinko į šiomis dienomis Vilniuje vykstantį pasaulio litvakų kongresą. Daktaro Izraelio Lemperto teigimu, litvakas – tai pačių žydų sugalvotas terminas, nusakantis kilimo vietą. “Mes sakome ne litvakai, o litvakai. Jidiš kalba litvak – paniekinamas žodis”, – sako Lempertas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno apie 250 tūkstančių žydų, tačiau karo metais vykdyto genocido metu per 90 proc. jų buvo sunaikinta. Todėl, pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko Simono Alperavičiaus, dalis Izraelyje gyvenančių jo tautiečių priešinasi bet kokiems renginiams Lietuvoje. “Pirmas sykis buvo, kai mes minėjome Vilniaus Gaono 200-ąsias metines. Jų nuomone, Lietuvoje neturi vykti panašūs renginiai, nes lietuviai yra prisidėję prie Holokausto ir ši žemė persisunkusi žydų krauju. Lietuvos žydų bendruomenė, nors ir mano, kad tai buvo didžiulė tragedija, nekaltina visos lietuvių tautos”, – sako Alperavičius.

|

Vaikas liko gyvas. O mes?

Leidykla „Baltos lankos“ išleido knygą „Šitas vaikas turi gyventi. Elenos Holcmanienės užrašai. 1941–1944“. Tai kaunietės, vokiečių kilmės dailininkės Elenos Holcmanienės (Helene Holzman, 1891-1968) užrašai, parašyti pokario metais. Juose – 1941–1944 m. Kauno getas. Autorė atpasakoja tai, ką matė ir patyrė pati. Ji gelbėjo geto žmones, per tuos 4 metus prarado savo devyniolikmetę dukterį, vyrą (kaunietį knygų leidėją Maksą Holcmaną.) , nemažai draugų ir artimų žmonių. Po karo E. Holcman ir jos dukra grįžo gyventi į Vokietiją, iš kur į Lietuvą buvo atsikėlusios 3-iajame dešimtmetyje. Po motinos mirties dukra Margarita išsaugojo jos užrašus, o 2000 m. išleido originalo (vokiečių) kalba. Netrukus E. Holcmanienės užrašai apie Kauno getą pasirodė ir kitomis pasaulio kalbomis. Lietuvių kalba jie publikuojami pirmąkart (iš vokiečių kalbos išvertė Osvaldas Aleksa). Knyga buvo pristatyta Kaune ir Vilniuje.

|

Emigrantus iš buvusios Sovietų Sąjungos vilioja Izraelis

Kai tik atsirado galimybė išvykti į kitas šalis, atsirado norinčiųjų ieškoti laimės svetur. Emigracija nėra naujas reiškinys. Kai kurie mokslininkai po Antrojo pasaulinio karo vykstančią emigraciją prilygina ledkalnio viršūnei. Keičiasi ir patys emigrantai. Pavyzdžiui, tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Rusiją paliko daugelis menininkų ir dvarininkų, kurių beveik visi įsikurdavo Paryžiuje. Po Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai vyko į Vokietiją, iš kur vėliau mėgino pasiekti Jungtines Amerikos Valstijas. Tačiau pastarąjį dešimtmetį vis daugiau rusų bei kitų buvusių sovietinių respublikų piliečių renkasi Izraelį. Po 1989-ųjų į Izraelį atvyko beveik 900 tūkst. buvusios Sovietų Sąjungos piliečių. Daugiau nei ketvirtadalis jų nėra žydai. Taigi į Izraelį atvyksta vis daugiau rusakalbių asmenų, kurie nėra žydai pagal tautybę. Religinės organizacijos skelbia pavojų. Siūloma keisti repatriacijos įstatymą, kuris esą gerokai atsilieka nuo dabartinės gyvenimo situacijos. Baiminamasi, kad atvykėliai padarys žalos Izraeliui perteikdami savo papročius ir tradicijas. Į Izraelį atvyksta ir asmenų, kurie priešiškai nusiteikę prieš Izraelio valstybę. Tačiau visiškai uždrausti repatriaciją reikštų suteikti galimybę žydams ortodoksams Izraelyje sukurti griežtai religinę valstybę.

|

Klausimus kelianti konferencija

Pirmąjį konferencijos pranešimą tema „Lietuvių išeivijos apikomunistinių idėjų įtaka Lietuvos disidentams“ skaitė VDU Istorijos katedros narys Kastytis Antanaitis. Jis, pastebėjęs, kad Lietuvos disidentinis judėjimas buvo nevienalytis, išskyrė tris pagrindines Lietuvos disidentų grupes: katalikai disidentai, liberalūs disidentai, būręsi apie „Aušrą“, „Alma Mater“ bei „Perspektyvų“ žurnalo aplinkai priklausę disidentai, propagavę eurokomunizmo idėjas. Pranešėjo nuomone, konceptuali komunizmo kritika egzistavo tik „Perspektyvų“ žurnalo aplinkoje, o Lietuvos Laisvės Lygos nuostatas, K.Antanaitis įvardino tvirtom antikomunistinėm originaliom idėjom, pastebėdamas, kad jos formavosi Lietuvoje, be įtakų iš užsienio. Kitų disidentų nuostatas K.Antanaitis įvardino labiau antisovietinėm nei antikomunistinėm. Nors pranešimo tema suponavo atsakymą, kad Lietuvos disidentai buvo įtakojami lietuvių išeivijos antikomunistinių idėjų, vis dėl to, K.Antanaitis jau pranešimo pradžioje pastebėjo, kad tų įtakų nebuvo ir bandė paaiškinti tokią šokiruojančią padėtį. Pranešėjas minėjo Lietuvos disidentų nepasitikėjimą Vakarais, sąlyginai mažą disidentų skaičių, sunkiai prieinamą antikomunistinę literatūrą, represijų baimę.

Žydai ieško nacių aukso
|

Žydai ieško nacių aukso

Simono Vizentalio centras ir toliau keršija vokiečių naciams už milijonų žydų žūtį. Neseniai jis paskelbė, kad netrukus viešai atskleis nacių aukso, kuris karo metu buvo nuskandintas Alpių kalnuose, Toplico ežere, paslaptis. Penkiasdešimt penkerius metus Toplico ežeras slepia nacių turto paslaptis. Šio ežero apylinkės karo metu buvo laikomos neįveikiama tvirtove, todėl šis vandens telkinys tapo didžiuliu „seifu”, kuriame paskandinta dešimtys tonų aukso ir konteineriai su ypač slaptais dokumentais. Karo metu, dienomis ir naktimis, prie šio ežero atvažiuodavo mašinos pakrautos paskandinimui paruoštais turtais. Tarptautinė ekspedicija, apsiginklavusi šiuolaikine įranga, naudota nuskendusio „Titaniko” laivo tyrimo darbams, baigia pusmetį trukusius paieškos darbus Toplico ežero dugne. Aukso ieškotojai tvirtina, jog jie netrukus iš šio ežero pakels tai, ką karo metu nuskandino esesininkai.