„Būti arti“
Fotografas Paulius Normantas – fenomenalus žmogus, nes viską daro vienas ir daug ką daro atvirkščiai. Kai jau Lietuvos fotografijos mokykla buvo pakankamai išgarsėjusi namie ir Rytų Europoje, P.Normantas po pirmųjų fotografijų ir parodų palieka Lietuvą ir pradeda nesibaigiančias ketvirčio amžiaus keliones vis gilyn į Rytus – nuo Rusijos toliausių pakraščių iki Himalajų viršukalnių ir Kambodžos džiunglių. Kai byrančioje Sovietų Sąjungoje vėrėsi privataus verslo galimybės, ekonomikos mokslus baigęs P.Normantas tik tvirčiau suspaudžia fotoaparatą ir neria tolyn nuo sugrįžtančios į Rytų Europą kapitalistinės civilizacijos. Lietuva atgauna nepriklausomybę, bet P.Normantas lieka dviejų tėvynių pilietis – gimtosios Lietuvos ir jo šeimą priglaudusios Vengrijos. Jeigu kiek nors fotografo gyvenimas lemia jo kūrybą, tai pasakytina, kad P.Normantui ankšta vienoje erdvėje ir viename laike. Jis nuolat konfliktuoja su savimi ir su tais demonais, kuriuos tenka įveikti kelionėse. Tas konfliktas išgyvenamas egzistenciškai: būdamas krikščionis, P.Normantas vadina save „Budos kariu“, bet kviečia jokiu būdu nemaišyti tikėjimų, tradicijų ir tiesos su melu.