Žmonės

G.Landsbergis, buvęs puikus organizatorius, suprato, jog, organizuojant lietuvių teatro veiklą, visų pirma reikia lietuviškosios dramaturgijos. Pats ėmėsi šio reikalo. Iš jo dramaturginių veikalų visų pirma reikia paminėti melodramą "Birutė" ir dramą "Blinda". Artimai bendraudamas su kompozitoriumi Miku Petrausku, G.Landsbergis "Birutę" parašė kaip libretą būsimai pirmajai lietuvių operai. M.Petrauskas, tuomet buvęs didelis muzikos autoritetas, parašė operą. "Birutės" premjera Vilniuje įvyko 1906 metais. Lietuviai ją sutiko su dideliu entuziazmu. Be "Birutės", G.Landsbergis parašė komedijas "Pagavo" ir "Jurgis Durnelis" (pastatytos 1908 m.), komediją vaikams "Tarnaitė pamokė" (pastatyta 1908 m.). Šiais kūriniais buvo parengta dirva profesionaliam lietuvių teatrui. Didžiausio pasisekimo sulaukė G.Landsbergio drama "Blinda, svieto lygintojas". Garsaus plėšiko, "svieto lygintojo" Blindos lūpomis autorius kalbėjo apie didelę socialinę nelygybę ir dvarininkų daromas skriaudas kaimiečiams. "Blinda" pirmą kartą buvo pastatyta Vilniuje 1907 metais, o antrą kartą - 1909 metais Palangoje, minint lietuvių teatro dešimties metų sukaktuves, kai 1899-aisiais Palangoje pirmą kartą buvo suvaidinta Keturakio komedija"Amerika pirtyje".

Tadas Blinda. Apie XIX a. vidurį Žemaitijoje pagarsėjęs „Svieto lygintojas”. Veikė Luokės (Telšių rajonas) apylinkėse. Priešintis tuometinei valdžiai, dvarininkams, plėšikauti, kaip teigiama užrašytiuose žmonių prisiminimuose, jį labiausiai paskatino nepasitenkinimas Lietuvoje buvusia baudžiava. Padavimus ir legendas apie Tadą Blindą pirmoji buvo surinkusi Lazdynų Pelėda (S.Pšibiliauskienė). Lietuvoje pastatytas meninis filmas „Tadas Blinda”, kuriame bandyta kiek tai įmanoma objektyviau pavaizduoti šią legendinę žemaičiams asmenybę ir jo gyvenamąjį laikotarpį. Užrašyti gyventojų atsiminimai apie Tadą Blindą gana prieštaringi. Vieni jį laiko piktadariu, kiti - didvyriu, treti - kankiniu ir t. t.

Visiems įsiminė spalvingi filmo personažai, o vis kartojamos herojų frazės tapo sparnuotais posakiais. Tadas Blinda – vienas populiariausių visų laikų personažų. Nuotykių ieškotojai ir kovotojai už teisybę patrauklūs savo drąsa išmintimi, originalumu. Tokiais norima būti, jais žavimasi, jų siekiama. Beje, ir kitos tautos turi tokių herojų – Robinas Hudas, Zoro ir pan. TADO BLINDOS tema buvo, yra ir bus visada aktuali. Šiame kūrinyje minimi įvykiai ir asmenys yra autentiški. Veiksmas vyko pamario krašte – Žemaitijoje. Kiekvienas amžius turi sąvąjį Tadą Blindą. Tad nauja forma grįžti prie šio kūrinio temų yra labai prasminga. Miuziklo TADAS BLINDA pastatymas bus galingas. Su didele jėga pasirodys dainininkai, aktoriai, choras, muzikantai, šokėjai. Kuriamos įspūdingos dekoracijos. Rengiamasi ypatingam garso, šviesos ir netradicinės technikos panaudojimui miuzikle, kaskadininkų triukams, scenoms, kuriose dalyvaus žirgai.

Šuminų septynių sodybų kaimas (Tauragnų sen.). Kaimas išsidėstęs Baluošo ežero šiauriniame krante. Užima 6,6 ha plotą. 1971 m. įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Kaimas kupetinis. Susidaręs grupinis sodybų išplanavimas. Visi gyvenamieji namai sugrupuoti prie vingiuojančios gatvelės, arčiau namų sustatyti svirnai, dažnai sugrupuoti po du. Visi kaimo tvartai sugrupuoti po kelis, stovi trijose vietose. Atskirai išdėstyta kluonų eilė, o ežero pakrantėje išrikiuotos pirtys. Kaimas istoriniuose šaltiniuose Pabaluošos vardu pirmą kartą paminėtas 1784 m. Pirmiausia čia apsigyveno girios saugotojas eigulys Antanas Šuminas su šeima. Šuminų šeimų pavarde k. vadinamas nuo XX a. pirmosios pusės. Tada jame gyveno 58 žmonės. Pirmosios žinios apie kaimą sutinkamos 1554 m. Vilniaus tijūnystės Linkmenų vls. inventoriuje. Kaimas priklausė LDK Ažvinčių dvarui.

Buvo įdomu pamatyti aukščiausią Suvalkijos eglę, kuri pripažįstama ir storiausia Lietuvos egle. Jos aukštis – 42,54 m, storis – 103,2 cm. Miškininkai - praktiški žmonės: jie nustatė, kad nupjovus medį būtų galima gauti 16 m3 medienos… Tako teritorijoje įrengti 7 skirtingi lauko baldų komplektai – puikios vietelės pavargusiems pailsėti. Jie vienas už kitą originalesni – štai ant stalo iš kelmo išskobti simboliniai bokšteliai. Pro juos pažvelgus, kitapus Nemuno matosi Panemunės pilis. Paskutinė tako stotelė – didingas Gelgaudiškio dvaras, statytas neoklasicizmo stiliumi, tais laikais, kai kaimas dar vadinosi Gedigaudiškiu ir priklausęs Sapiegoms. Deja, dabar rūmai toli gražu nebeatrodo taip, kaip atrodė čia kuriant garsųjį lietuvių filmą “Tadas Blinda” – langai užmūryti, durys užkaltos, sienos nutrupėję, o kur dar “moralinis” išdidaus pastato skurdas (dvaras ne kartą kentėjo nuo chuliganų ir vagių).

“Išlikimas gamtoje” – stovykla tiems, kas nori keturiolikai dienų susilieti su gamta, pamiršti jaukų gyvenimą namuose ir patirti kasdieninius nuotykius ir netikėtumus. Stovykla vyks Asvejos regioniniame parke, greta žavingo Arino ežero. Ji vyks birželio 25 – liepos 8 dienomis, gyvensime palapinėse. Visi vaikai gaus pakankamai čiužinių, antklodžių, kas norės, galės atsivežti savo miegmaišį. Maistą gaminsime ant laužo patys. Stovyklavietė bus įrengta prie puikaus ežero su plačiu atabradu, jaukiame pušyne. Stovyklos metu pažinsime apylinkių gamtą ir kultūros paveldą. Aplankysime ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą, Dubingius, seną smuklę, kurioje filmuotas filmas “Tadas Blinda”, vieną įspūdingiausių Purvino pelkę, Arnionių dvarą ir kitas apylinkių įžymybes. Vietovė gerai ištirta gamtininkų, todėl turėsite progą pamatyti daug retų gyvūnų ir augalų.

110 km nuo Vilniaus įkurtame parke puikiai pailsės aktyvaus poilsio megėjai. Aplankysime senovės Bitininkystės muziejų, Ginučių vandens malūną, užkopsime į Ladakalnį, nuo kurio matyti net 7 vaizdingojo parko ežerai, pasiūlysime užsukti į etnografinį Salų kaimą, kuriame buvo filmuojamas „Tadas Blinda“. Miškais ir ežerais padabintame parke siūlomos ne tik puikios galimybės aktyvaus poilsio megėjams (vandens turizmo maršrutai, buriavimas, žvejyba), bet galima surengti ir konferenciją, paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų.

Knyga išleista 1999 m. Ją sudaro dvi dalys: „Anykščių sakmės“ ir „Alantos salmės“.Joje yra sudėti romantiški pasakojimai, mitologizuoti pasakojimai apie gamtos reiškinius ir paminklus, apie žymius žmones ir istorinius įvykius. Kūrinyje „Du broliai akmeniniai“ yra paties autoriaus sukurta sakmė apie didžiulio akmens, esančio netoli Anykščių kilmę. Pasakojimas „Sekminių berželis“ yra skirtas poetui A.Baranauskui, o „Paparčio žiedas“ – rašytojui A.Vienuoliui. Sakmėje „Verpeto kalnas“ pasakojama apie didžiausią Alantos apylinkių kalną, kurio vaizdą matome garsiame filme „Tadas Blinda“. „Aluntos sakmėse“ yra pasakojimai, skirti visuomenės veikėjui ir rašytojui Jonui Gaidžiui–Gaidamavičiui, mokytojui Mykolui Šeduikiui, kitiems alantiškiams, jos gamtai. Tikras įvykis yra užfiksuotas apsakyme „Alantos gandrai“.