G.Landsbergio-Žemkalnio drama "Blinda, svieto lygintojas"

G.Landsbergio-Žemkalnio drama "Blinda

G.Landsbergis, buvęs puikus organizatorius, suprato, jog, organizuojant lietuvių teatro veiklą, visų pirma reikia lietuviškosios dramaturgijos. Pats ėmėsi šio reikalo. Iš jo dramaturginių veikalų visų pirma reikia paminėti melodramą "Birutė" ir dramą "Blinda". Artimai bendraudamas su kompozitoriumi Miku Petrausku, G.Landsbergis "Birutę" parašė kaip libretą būsimai pirmajai lietuvių operai. M.Petrauskas, tuomet buvęs didelis muzikos autoritetas, parašė operą. "Birutės" premjera Vilniuje įvyko 1906 metais. Lietuviai ją sutiko su dideliu entuziazmu. Be "Birutės", G.Landsbergis parašė komedijas "Pagavo" ir "Jurgis Durnelis" (pastatytos 1908 m.), komediją vaikams "Tarnaitė pamokė" (pastatyta 1908 m.). Šiais kūriniais buvo parengta dirva profesionaliam lietuvių teatrui. Didžiausio pasisekimo sulaukė G.Landsbergio drama "Blinda, svieto lygintojas". Garsaus plėšiko, "svieto lygintojo" Blindos lūpomis autorius kalbėjo apie didelę socialinę nelygybę ir dvarininkų daromas skriaudas kaimiečiams. "Blinda" pirmą kartą buvo pastatyta Vilniuje 1907 metais, o antrą kartą - 1909 metais Palangoje, minint lietuvių teatro dešimties metų sukaktuves, kai 1899-aisiais Palangoje pirmą kartą buvo suvaidinta Keturakio komedija"Amerika pirtyje".

Tadas Blinda

Tadas Blinda. Apie XIX a. vidurį Žemaitijoje pagarsėjęs „Svieto lygintojas”. Veikė Luokės (Telšių rajonas) apylinkėse. Priešintis tuometinei valdžiai, dvarininkams, plėšikauti, kaip teigiama užrašytiuose žmonių prisiminimuose, jį labiausiai paskatino nepasitenkinimas Lietuvoje buvusia baudžiava. Padavimus ir legendas apie Tadą Blindą pirmoji buvo surinkusi Lazdynų Pelėda (S.Pšibiliauskienė). Lietuvoje pastatytas meninis filmas „Tadas Blinda”, kuriame bandyta kiek tai įmanoma objektyviau pavaizduoti šią legendinę žemaičiams asmenybę ir jo gyvenamąjį laikotarpį. Užrašyti gyventojų atsiminimai apie Tadą Blindą gana prieštaringi. Vieni jį laiko piktadariu, kiti - didvyriu, treti - kankiniu ir t. t.

Miuziklas "Tadas Blinda"

Miuziklas "Tadas Blinda"

Visiems įsiminė spalvingi filmo personažai, o vis kartojamos herojų frazės tapo sparnuotais posakiais. Tadas Blinda – vienas populiariausių visų laikų personažų. Nuotykių ieškotojai ir kovotojai už teisybę patrauklūs savo drąsa išmintimi, originalumu. Tokiais norima būti, jais žavimasi, jų siekiama. Beje, ir kitos tautos turi tokių herojų – Robinas Hudas, Zoro ir pan. TADO BLINDOS tema buvo, yra ir bus visada aktuali. Šiame kūrinyje minimi įvykiai ir asmenys yra autentiški. Veiksmas vyko pamario krašte – Žemaitijoje. Kiekvienas amžius turi sąvąjį Tadą Blindą. Tad nauja forma grįžti prie šio kūrinio temų yra labai prasminga. Miuziklo TADAS BLINDA pastatymas bus galingas. Su didele jėga pasirodys dainininkai, aktoriai, choras, muzikantai, šokėjai. Kuriamos įspūdingos dekoracijos. Rengiamasi ypatingam garso, šviesos ir netradicinės technikos panaudojimui miuzikle, kaskadininkų triukams, scenoms, kuriose dalyvaus žirgai.

Didžioji dauguma lietuviško meninio filmo ,,Tadas Blinda“ kadrų buvo filmuota Šuminų septynių sodybų kaime

Didžioji dauguma lietuviško meninio filmo

Šuminų septynių sodybų kaimas (Tauragnų sen.). Kaimas išsidėstęs Baluošo ežero šiauriniame krante. Užima 6,6 ha plotą. 1971 m. įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Kaimas kupetinis. Susidaręs grupinis sodybų išplanavimas. Visi gyvenamieji namai sugrupuoti prie vingiuojančios gatvelės, arčiau namų sustatyti svirnai, dažnai sugrupuoti po du. Visi kaimo tvartai sugrupuoti po kelis, stovi trijose vietose. Atskirai išdėstyta kluonų eilė, o ežero pakrantėje išrikiuotos pirtys. Kaimas istoriniuose šaltiniuose Pabaluošos vardu pirmą kartą paminėtas 1784 m. Pirmiausia čia apsigyveno girios saugotojas eigulys Antanas Šuminas su šeima. Šuminų šeimų pavarde k. vadinamas nuo XX a. pirmosios pusės. Tada jame gyveno 58 žmonės. Pirmosios žinios apie kaimą sutinkamos 1554 m. Vilniaus tijūnystės Linkmenų vls. inventoriuje. Kaimas priklausė LDK Ažvinčių dvarui.

Gelgaudiškio dvaro rūmai apleisti

Buvo įdomu pamatyti aukščiausią Suvalkijos eglę, kuri pripažįstama ir storiausia Lietuvos egle. Jos aukštis – 42,54 m, storis – 103,2 cm. Miškininkai - praktiški žmonės: jie nustatė, kad nupjovus medį būtų galima gauti 16 m3 medienos… Tako teritorijoje įrengti 7 skirtingi lauko baldų komplektai – puikios vietelės pavargusiems pailsėti. Jie vienas už kitą originalesni – štai ant stalo iš kelmo išskobti simboliniai bokšteliai. Pro juos pažvelgus, kitapus Nemuno matosi Panemunės pilis. Paskutinė tako stotelė – didingas Gelgaudiškio dvaras, statytas neoklasicizmo stiliumi, tais laikais, kai kaimas dar vadinosi Gedigaudiškiu ir priklausęs Sapiegoms. Deja, dabar rūmai toli gražu nebeatrodo taip, kaip atrodė čia kuriant garsųjį lietuvių filmą “Tadas Blinda” – langai užmūryti, durys užkaltos, sienos nutrupėję, o kur dar “moralinis” išdidaus pastato skurdas (dvaras ne kartą kentėjo nuo chuliganų ir vagių).

Ekskursija į seną smuklę, kurioje filmuotas filmas “Tadas Blinda”

“Išlikimas gamtoje” – stovykla tiems, kas nori keturiolikai dienų susilieti su gamta, pamiršti jaukų gyvenimą namuose ir patirti kasdieninius nuotykius ir netikėtumus. Stovykla vyks Asvejos regioniniame parke, greta žavingo Arino ežero. Ji vyks birželio 25 – liepos 8 dienomis, gyvensime palapinėse. Visi vaikai gaus pakankamai čiužinių, antklodžių, kas norės, galės atsivežti savo miegmaišį. Maistą gaminsime ant laužo patys. Stovyklavietė bus įrengta prie puikaus ežero su plačiu atabradu, jaukiame pušyne. Stovyklos metu pažinsime apylinkių gamtą ir kultūros paveldą. Aplankysime ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą, Dubingius, seną smuklę, kurioje filmuotas filmas “Tadas Blinda”, vieną įspūdingiausių Purvino pelkę, Arnionių dvarą ir kitas apylinkių įžymybes. Vietovė gerai ištirta gamtininkų, todėl turėsite progą pamatyti daug retų gyvūnų ir augalų.

Eksursija po etnografinį Salų kaimą kuriame buvo filmuojamas filmas „Tadas Blinda“

110 km nuo Vilniaus įkurtame parke puikiai pailsės aktyvaus poilsio megėjai. Aplankysime senovės Bitininkystės muziejų, Ginučių vandens malūną, užkopsime į Ladakalnį, nuo kurio matyti net 7 vaizdingojo parko ežerai, pasiūlysime užsukti į etnografinį Salų kaimą, kuriame buvo filmuojamas „Tadas Blinda“. Miškais ir ežerais padabintame parke siūlomos ne tik puikios galimybės aktyvaus poilsio megėjams (vandens turizmo maršrutai, buriavimas, žvejyba), bet galima surengti ir konferenciją, paragauti tradicinių lietuviškų patiekalų.

„Aukštaičio sakmės“

Knyga išleista 1999 m. Ją sudaro dvi dalys: „Anykščių sakmės“ ir „Alantos salmės“.Joje yra sudėti romantiški pasakojimai, mitologizuoti pasakojimai apie gamtos reiškinius ir paminklus, apie žymius žmones ir istorinius įvykius. Kūrinyje „Du broliai akmeniniai“ yra paties autoriaus sukurta sakmė apie didžiulio akmens, esančio netoli Anykščių kilmę. Pasakojimas „Sekminių berželis“ yra skirtas poetui A.Baranauskui, o „Paparčio žiedas“ – rašytojui A.Vienuoliui. Sakmėje „Verpeto kalnas“ pasakojama apie didžiausią Alantos apylinkių kalną, kurio vaizdą matome garsiame filme „Tadas Blinda“. „Aluntos sakmėse“ yra pasakojimai, skirti visuomenės veikėjui ir rašytojui Jonui Gaidžiui–Gaidamavičiui, mokytojui Mykolui Šeduikiui, kitiems alantiškiams, jos gamtai. Tikras įvykis yra užfiksuotas apsakyme „Alantos gandrai“.

Juozapas Silvestras Dovydaitis (1826-1883)

Kunigas, mokytojas, prozininkas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje, kurią baigė teologijos magistro laipsniu. Vyskupo M.Valančiaus sekretorius, 1860-63 Varnių kunigų seminarijos rektorius. Pasižymėjo kaip geras pedagogas ir rūpestingas klierikų tėvas (šelpė Petrapilio dvasinėje akademijoje studijavusius A. Baranauską ir Kl. Kairį). Buvo griežtai nusistatęs prieš rusų administraciją. Nors 1863 sukilimui nepritarė, nedalyvavo, buvo neteisingai apkaltintas slėpęs seminarijoje sužeistus sukilėlius ir palaikęs santykius su sukilimo vadovybe. Rusams reikalaujant, atsisakė rektoriaus pareigų. Vyskupo M.Valančiaus buvo paskirtas Varnių katedros vikaru, bet buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą.

Antanas Vytaras (1837-1863)

Kunigas, 1863 sukilimo dalyvis. Mokėsi Panevėžio bajorų mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje. Baigė 1861 ir dirbo vikaru Čekiškėje. Manoma, kad dalyvavo kautynėse ties Čekiške ir žuvo, arba svetima pavarde pabėgo į užsienį. Savaitę prieš kautynes pasakė pamokslą - “Pamokslas kunega Witarta kamndoriaus Czekiszkio bacznices”.

Bogdanas Oginskis (1848-1909)

Tai įvairiausiais pasakojimais apipinta asmenybė. Jo motina Olga buvo caro rūmų freilina. Buvo kalbama, kad ji turėjo artimų ryšių su caru ir nuo jo ėmė laukti kūdikio. Todėl spėjama, kad Bogdanas – ne Irenėjaus Oginskio, o paties caro Aleksandro II sūnus. Pasakojama, kad jis į carą net ir panašus buvęs. Pavadinę jį taip pat neįprastai: Bogdanu (Bogom danyj – Dievo duotas). Kai Olga ėmusi laukti savo pirmagimio, buvę pradėta ieškoti jai kilmingo jaunikio. Irenėjus Oginskis carui buvo prasikaltęs, nes dalyvavo 1831 m. sukilime. Sutikdamas vesti Olgą Kalinovską, jis gavęs ne tik turtingą žmoną, bet ir caro užtarimą. Olgos kraitis buvo 7 dvarai Rusijoje ir apie du milijonai aukso rublių. Kitas Olgos sūnus buvo Mykolas, gimęs 1849 m. ir tapęs Plungės valdytoju.

Mykolas Vaitkus

Kiek vėliau profesorius J. Skvireckas M. Vaitkų pasikvietė į Kauną redaguoti„Bažnytinės apžvalgos”. Atūžus Pirmajam pasauliniam karui, jis apsigyveno Smolenske, rūpinosi pabėgėlių dvasios reikalais. Jo gyvenimas buvo kupinas meilės, užuojautos, pagalbos artimui. Pasibaigus karui, M. Vaitkus sugrįžo į Kauną ir apsigyveno Rotušės aikštės kamputyje, pradėjo dirbti Šv. Kazimiero draugijos knygų leidyklos centre. Per jo – redaktoriaus rankas praėjo daugiau kaip 3000 knygų rankraščių. Kartu jis redagavo mėnesinį laikraštį „Ganytojas” ir pasauliečiams skirtą mėnesinį laikraštį „Žvaigždė”. Daugelį metų M. Vaitkus dėstytojavo Kauno meno mokykloje – dėstė tikybą. Dar ilgiau dirbo Kauno kunigų seminarijoje – dėstė visuotinę literatūrą, lietuvių, vokiečių, rūsų kalbas, skaitė estetikos kursą. 1938 metais buvo pakeltas Kauno metropolijos kapitulos garbės kanauninku. Bolševikų ir vokiečių okupacijos metais ėjo Kauno kunigų seminarijos profesoriaus pareigas.