Dvi savaites viena kaunietė užtruko, kol privertė policiją pradėti tyrimą dėl šmeižikiško skelbimo internete. Tuo tarpu Kauno mero žmonai vargti nereikėjo – tyrimas dėl užgaulaus komentaro pradėtas akimirksniu. Posakis apie lygius ir lygesnius ne iš piršto laužtas. Praėjusią savaitę į teisėsaugininkus kreipėsi Kauno mero Andriaus Kupčinsko žmona Jurgita, pranešusi apie interneto portale aptiktą užgaulų komentarą. Jame grasinta vieną dieną nušauti miesto vadovą, sutikus prie savivaldybės, o čia pat pridurtas ir neetiškas palinkėjimas jo šeimos nariams – žmonai ir sūnui. J.Kupčinskienė pasakojo dažniausia nereaguojanti į piktus, užgauliojamus ar vulgarius komentarus apie vyro darbą ar išvaizdą. Tačiau kai komentatoriams užkliuvo ir šeimos nariai, kantrybė trūko: “Šito jau neleisiu. Straipsnyje nėra mano vardo, o komentare jis paminėtas. Tai yra mano reakcija tik į grasinantį komentarą. Noriu, kad žmonės, rašydami komentarus, jaustų atsakomybę už savo žodžius.” Mero žmona pirmiausiai kreipėsi į Dainavos policijos komisariatą. Po kelių dienų ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota dažniausiai žmogžudystes ar pasikėsinimus nužudyti tiriančiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriui. Pastarojo viršininkas nedelsdamas kreipėsi į portalo redakciją su prašymu skubiai nurodyti kompiuterio, iš kurio buvo parašytas įžeidžiamas komentaras, IP adresą.

Šiuolaikinis internautas – aktyvus, ambicingas, neturintis psichologinių problemų (dėl bendravimo gebėjimų stygiaus ir t.t.), greičiausiai nesiskundžiantis pastoviu pinigų trūkumu ir… pastoviai neturintis laiko, todėl daugelį klausimų sprendžiantis interneto pagalba. Susitikimai su draugais, naujos pažintys ir šiaip bendravimas perkeliamas į “virtualią erdvę”. Iš čia ir kyla tokių internetinių portalų kaip draugams.lt arba one.lt populiarumas. Jei atkreipsite dėmesį, didžiąją šiuose portaluose užsiregistravusių “dalyvių” dalį sudaro jaunimas iki 22, t.y. studentai, kuriems toks bendravimo būdas jau yra įgimtas bei “dalyviai” virš 25 metų, kurie jau pradėję stabilią darbinę veiklą arba šiaip visuomeniškai (politiškai) aktyvūs. Pastariesiems “internetinės draugystės” yra tarsi pakaitalas normalaus bendravimo, kurio dėl aktyvaus gyvenimo būdo jie nebegali turėti. Galbūt tai ne visavertis pakaitalas, tačiau tai vienintelis būdas “aplankyti” draugus bei susipažinti su naujais. Gal nuskambės keistai, tačiau “internetiniai draugai” kažkuria prasme gali teikti net daugiau teigiamų emocijų, nei realūs. Juk internetas dar sunkiai perteikia žmogiškas emocijas (tiek geras, tiek blogas), be to, rašydamas žinutes ar laiškelius turi daugiau laiko suformuluoti mintį, todėl retai kada “pašnekovas” įsižeidžia, dėl neatsargiai išsprūdusio žodžio.

Atsiradus kompiuteriui, buvo tikimasi, kad jis atvers naujas bendravimo galimybes: leis tiesiogiai bendrauti su žmonėmis iš kito žemyno ar skaityti knygas, esančias kitų miestų bibliotekose. Taip ir yra. Šiandien netgi vyksta virtualios mokslininkų konferencijos, o medikai realiu laiku pataria operuojantiems kolegoms. Tačiau galiausiai kompiuteris ėmė kėsintis į tiesioginį bendravimą ir atstoti draugus. Tai jau vadinama priklausomybe, kuri, beje, nepriklauso nuo naršymo internete trukmės. Praradęs draugo telefono numerį šiandien, gerai panaršęs internete, gali jo kontaktus rasti kuriame nors forume. „Visi sėdi Facebook‘e“, – neretai išgirsi. Tiesa, tie, kurie ten sėdi, tikina, tikrų draugų internete nesusiradę, tačiau informacijos juos esą pasiekia daugiau. Žmogus, nesinaudojantis bent jau skype programa, laikomas atsilikusiu nuo laikmečio. Viena pažįstama per šią bendravimo programą gyrėsi susiradusi draugų, su kuriais galinti lavinti prancūzų kalbos žinias, o nuo vieno virtualaus gerbėjo kasmet netgi gaunanti dovanų. Tiesa, noro susitikti akis į akį nerodo nei lietuvė, nei paryžietis. Anot psichologės Laimos Bulotaitės, kompiuteris iš tiesų labai patrauklus ne tik darbui, bet ir pramogai. Tačiau, užuot sujungęs žmones, kaip buvo tikimasi anksčiau, jis dažniau skatina susvetimėjimą. „Žmonės, užuot susitikę ir pabendravę ar bent pasikalbėję telefonu, rašo elektroninius laiškus arba bendrauja interneto svetainėse.