Nelegalus programinės įrangos naudojimas internetu

Jo formos gali būti įvairios, įskaitant parduodamų kompiuterių programų reklamas interneto puslapiuose - pokalbių grupėse, naujienų grupėse, aukcionuose. Nelegalus programinės įrangos naudojimas internetu yra sparčiausiai plintanti nelegalaus programinės įrangos naudojimo forma. Taip yra todėl, kad, pirmiausia, visame pasaulyje sparčiai daugėja žmonių, besinaudojančių interneto paslaugomis. Antra, nesudėtingas naudojimasis interneto paslaugomis skatina įvairių technologijų plėtrą, o drauge tobulėja ir nelegalaus programinės įrangos naudojimo internetu formos. Trečia, ši nelegalaus programinės įrangos naudojimo forma nelaikoma itin rizikinga. Skirtingai nei nelegalią programinę įrangą platinant fiziniu būdu, internetu nelegalios kompiuterių programos į kompiuterius patenka ne iš žmogaus rankų, ir labai dažnai - dėl nežinojimo.

Mano Interneto paslaugų tiekėjas man leidžia laisvai krautis iš Interneto programinę įrangą sakydamas, kad ši paslauga įeina į abonementinį mokestį. Ar tai teisėta?

Kartais tai teisėta. Daugybe paslaugų mazgų operatorių yra nusipirkę licenzijas iš leidėjų, suteikiančias teisę platinti programinę įrangą savo abonentams. Kartais jie pateikia savo abonenams sąlyginai ir visiškai laisvai platinamas programas pabandymui ir jei klientai pageidauja tolimesniam naudojimui. Jei jums kyla įtarimas, kad gali būti platinama piratinė programinė įranga, pasiteiraukite programinės įrangos leidėjo, ar iš tiesų jūsų operatoriui suteikta reikiama licenzija.

Jei aš Internete randu programą, kurią galiu pasikrauti į savo kompiuterį, ar aš tai darau teisėtai?

Ne visuomet. Yra skiriamos trys programinės įrangos rūšys: sąlyginai laisvai platinama (shareware), visiškai laisvai platinama (freeware) ir komercinė (commercial). Jūs teisėtai galite pasikrauti sąlyginai ir visiškai laisvai platinamas programas, o komercinė programinė įranga tokia kaip Norton Utilities, Corel WordPerfect ir Adobe Photoshop negali būti teisėtai kraunama iš Interneto. Jei turite klausimų ar abejonių, pasiteiraukite programinės įrangos leidėjo, ar iš tiesų platintojas (t.y. abonementinio mazgo operatorius) turi licenziją platinti šiuos produktus.

Galutinio vartotojo piratavimas

Tai labiausiai paplitusi ir žalingiausia nelegalaus programinės įrangos naudojimo forma. Galutinio vartotojo piratavimas apima:
- Programinės įrangos atgaminimą bei naudojimą daugiau kompiuterių nei leidžia licencijos. Šiuo atveju pažeidžiama taisyklė 1 programa + 1 licencija = 1 darbo vieta (1 kompiuteris) - Programinės įrangos naudojimą kompiuteriuose neturint licencijų; - Programinės įrangos įdiegimą (atgaminimą) tinkle neturint licencijų.

Programinės Įrangos Leidėjų Auditas

Kaip galima įsigyti programinės įrangos leidėjų audito kompiuterinę programą? Programinės įrangos leidėjų audito kompiuterinę programą galite parsisiųsdinti iš Interneto. Prieš atsisiųsdami, atidžiai perskaitykite instrukcijas. Jei neturite priėjimo prie Interneto, paskambinkite mūsų telefonu ir mes jums atsiųsime kopiją.

Programų kūrimo procesas

Dažniausiai atvirojo teksto programinės įrangos kūrimo procesas yra toks: kažkas inicijuoja projektą, sudaroma kertinė projekto komanda, visa informacija apie projektą patalpinama Internet svetainėje (pavyzdžiui, http://sourceforge.net). Projekto eiga matoma viešai – kiekvienas gali prisijungti ar įnešti savo indėlį. Pagrindinė proceso idėja – dažnos kolegų peržiūros. Tikimasi, kad projektas pritrauks kitų profesionalų dėmesį ir jie prisidės prie projekto tiek, kiek galės – bent jau kodo peržiūromis, testavimu ar patarimais. Tokiu būdu būtų užtikrinta produkto kokybė bei proceso gerinimas.

Privalumai ir trūkumai

Kad geriau suprasti atvirojo teksto programų naudojimo bei kūrimo privalumus, panagrinėsime visas sąveikaujančias šalis. Kertinė dalis – specifinis programų kūrimo procesas. Proceso vykdytojas – programinės įrangos gamintojas, iniciatorius – užsakovas, o rezultatai atitenka į vartotojų rankas. Apžvelgsime privalumus bei trūkumus kiekvienos šalies atžvilgiu.

Licencija negali riboti kitų programinių produktų

Populiariausias licencijos tipas – Pagrindinė viešoji licencija. Komerciniu požiūriu ši licencija daugiausia draudžianti. Pagal ją, kiekvienas gali modifikuoti GPL programą, tačiau darbo rezultatas taip pat turi būti reguliuojamas GPL licencijos, t.y. turi būti platinamas nemokamai ir kartu su kodu. Šios licencijos tikslas – užtikrinti, kad programa ir darbas ją kuriant visada išliktų nemokamas. Tokio tipo yra Linux operacinė sistema. Visai priešinga yra BSD licencija, pagal kurios modelį buvo platinama Berklio universiteto sukurta Unix versija. Iš esmės licencija nieko nedraudžia. Kiekvienas gali modifikuoti programą ir vėliau ją platinti imdamas mokestį, nieko nemokėdamas pirminiam programos kūrėjui. Tad pagal šią licenciją šiek tiek modifikuotą programinę įrangą galima parduoti nors ir už milijoną, jei atsiras pirkėjas. FreeBSD operacinė sistema yra reguliuojama šios licencijos.

Licencija negali būti priklausoma nuo konkretaus produkto

Programos licencija neturi priklausyti nuo to, ar programa yra kažkokios distribucijos dalis. Jei programinė įranga yra išimama iš distribucijos, tai jai turi galioti ta pati licencija bei turi būti naudojama ir platinama atsižvelgiant į ją.

Ar iš tikrųjų silpsta akys nuo kompiuterio?

Neoficialiais statistikos duomenimis, dabar mūsų šalyje instaliuota daugiau kaip 300000 kompiuterių. Be jų neapsieina moksleiviai ir studentai. Nemažai laiko tiek darbe, tiek namuose prie monitoriaus ekrano praleidžia ir suaugusieji. Kompiuteris tapo nebe prabanga ar žaidimų šaltinis vaikams, o kasdieniniu darbo įrankiu. Tačiau informatikos specialistų ir ypač medikų nuomone, kompiuterių turėtojams yra iškilęs rimtas pavojus sveikatai. Todėl, dirbdami kompiuteriu, ir nesilaikydani tam tikrų standartų reikalavimų, higienos normų ar specialistų rekomendacijų, vartotojai gali pakenkti savo sveikatai. Ka daryti, kad šis sudėtingas darbo įrankis būtų ne tik svarbiausias pagalbininkas ir buvo aptariama Vilniaus visuomenės sveikatos centre vykusiame seminare apskrities pagrindinių, vidurinių mokyklų, gimnazijų mokytojams bei visuomenės sveikatos specialistams, vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę švietimo įstaigose.