Sužadėtuvių papročiai

Autentiškų žinių apie vestuvių papročius palikęs J. Pabrėža nemažą dėmesio skiria sužadėtuvėms, jo vadinamoms zalietomis (vėlesnieji autoriai bei informatoriai žino sanderybas ir zalėtas). Pagal J.Pabrėžą, tai galutinis vaikino ir merginos susitarimas, atliktas pagal tradicines apeigas, kurios liaudies sąmonėje turėjo juridinę santuokos akto prasmę. Autorius pabrėžia, jog sužadėtiniai, jeigu dėl kurių nors prižasčių vėliau nesusituokdavo, vis tiek jau yra susigiminiavę ir nebegali tuoktis su kitais artimais vienos ar kitos pusės giminaičiais. Sužadėtuvių (sanderybų) apeigas bene detaliausiai yra aprašęs M. Valančius. Pagal jį, sužadėtuvės vyksta šeštadienį po ūkvaizdžių. Į merginos namus atvyksta vaikinas su piršliu ir keletu svečių. Piršlys atsiveža gėrimo. Jaunieji sodinami prie atskirų stalų. Piršlys, su gėrimo taure užsveikindamas merginos tėvą, po to motiną, klausia, ar šie leidžia dukterį už peršamo vaikino. Gavęs teigiamą atsakymą, klausia vaikiną, ar jis sutinka merginą vesti, o ją – ar sutinka tekėti. Jiems atsakius teigiamai, piršlys duoda merginos motinai pinigų, o ši, paėmusi dukterį už rankos, taria: “Štai atiduodu mano vaiką, imk sau”. Tada piršlys, vėl pripylęs taurę, kreipiasi į merginą: “Sveika, jaunoji!” Drauge atneša jai lėkštelėje baltą nosinę apdengęs rūtų vainikėlį, kurį merginos sesuo prisega šiai prie plaukų. Po šių apeigų piršlys pasodina jaunąją užstalėje prie jaunojo, drauge pareikšdamas, ką jaunajai porai jis dovanosiąs pradžiai gyvenimo.