Lietuvos politikai ir teisininkai tikina, kad nauja Europarlamento direktyva neatvers kelio visuotiniam sekimui. Pareigūnai pradeda skaičiuoti, kiek ryšių bendrovėms kainuos įgyvendinti Europos Parlamento (EP) sprendimą dėl papildomo duomenų apie asmenis kaupimo. Nors kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse direktyva įvertinta prieštaringai, ji Lietuvoje sutikta palyginti ramiai. Politikai ir teisininkai tvirtina, kad naujasis dokumentas neturėtų pažeisti žmogaus teisių ir padės kovai su terorizmu visame žemyne. EP balsų dauguma trečiadienį pritarė Duomenų apsaugos direktyvos projektui, kuriuo nustatomos naujos taisyklės, kaip turėtų būti saugomi duomenys apie ES šalių piliečių telefono skambučius bei interneto žinutes. Dabar direktyvos projektas keliaus į ES teisingumo ministrus vienijančią tarybą. Jeigu jai bus galutinai pritarta, nuo 2007 metų visos Bendrijos valstybės, taip pat ir Lietuva, privalės įdiegti kiek griežtesnę ryšių duomenų saugojimo ir disponavimo jais tvarką. EP balsuojant dėl šios direktyvos Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų nuomonės išsiskyrė. Penki buvo už jos priėmimą, penki pasisakė prieš, vienas susilaikė, dar du išvis nebalsavo. Direktyvai pritarta 378 EP nariams balsavus už, 197 prieš ir 30 susilaikius. Iš viso EP yra 732 nariai. Naujas dokumentas numato, kad ES valstybėse stacionarų, mobilųjį ir internetinį telefono ryšį bei elektroninio pašto paslaugas teikiančios bendrovės privalo saugoti duomenis apie Bendrijos piliečių ryšio seansus.

Tyrimą dėl neteisėto duomenų rinkimo atliekantys teisėsaugos pareigūnai vengia spėlioti, kokiais tikslais ir kokia informacija galėjo būti kaupiama. Bendrovė “Lietuvos telekomas” galėjo neteisėtai klausytis telefono pokalbių ir rinkti informaciją apie nemažą ratą privačių asmenų, neišskiriant nė politikų. Tokią versiją tiria specialiosios tarnybos, atlikusios kratą bendrovėje ir konfiskavusios įvairios techninės įrangos, kuri, kaip įtariama, galėjo būti panaudota tokiai neteisėtai veiklai vykdyti. Ar šie įtarimai peraugs į neteisėto sekimo skandalą, parodys ikiteisminis tyrimas, kurio baigties ir terminų pareigūnai neprognozuoja. Po kelias dienas trukusių gandų ir spėlionių, kur link bus paleisti specialiųjų tarnybų šūviai, užvakar pavakare Generalinės prokuratūros, Kriminalinės policijos biuro (KPB) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai atvyko į akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas” centrinę būstinę Vilniuje ir atliko kratą, trukusią daugiau nei aštuonias valandas. Trečiadienį, apie 16 valandą 30 minučių, prieš pat darbo dienos pabaigą, į “Lietuvos telekomą” atvyko aštuoni pareigūnai iš paminėtų institucijų ir pateikė ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, leidžiančią atlikti kratą. Įvairiuose bendrovės kabinetuose ir patalpose pareigūnai baigė naršyti tik ketvirtadienio naktį, jau po pirmos valandos. Specialiųjų tarnybų pareigūnai iš stambiausios šalies telekomunikacijų bendrovės išsivežė neskelbiamą kiekį įvairios aparatūros ir dokumentų.

Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo pokalbių pasiklausymo, jų išviešinimo, tačiau būgštauti dėl nežabotos kontrolės kol kas nėra pagrindo. Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad gyventojų pokalbių nėra masiškai klausomasi. Tuo tarpu Lietuvos Prezidentas mano, kad neteisėtai klausomasi net ir jo pokalbių. Telekomunikacijų operatoriai neteikia jokios informacijos apie savo pagalbą operatyvinės veiklos darbuotojams. Specialistai teigia, kad šiuolaikinė technika leidžia įrašinėti bet kurio asmens pokalbius, jam apie tai nežinant. Kyla klausimas: kuo tikėti? Rolandas Paksas teigė buvęs priblokštas, kai žurnalistai jo paklausė apie skambutį rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui Naujųjų metų proga. Nei Valstybės saugumo departamentas, nei prokurorai nebuvo viešai paskelbę, kad R.Paksas bendrauja su J.Borisovu, bet kai kurie žurnalistai apie tai žinojo. Aišku, negalime atmesti versijos, kad viena žurnalistė tiesiog blefavo. Po to, kai VSD vadovas Mečys Laurinkus paskelbė, kad turi apie 2000 įrašytų pokalbių, susijusių su asmenimis, keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, dauguma Seimo narių, kurie pirmieji apie tai išgirdo, neatrodė šokiruoti. Turint galvoje, kad ne visuose įrašytuose pokalbiuose yra kalbų apie slaptą informaciją, piktus kėslus ir t.t., reiškia, kad tų įrašų buvo ir daugiau. M.Laurinkus tvirtino, kad visuotinis sekimas Lietuvoje nevykdomas. “Kas kaltas, kad pliurpiama į visas puses”, – sakė jis.